Šatrijos Ragana (1877–1930)

Mokytoja, rašytoja, intelektualė. Tikrasis vardas ir pavardė – Marija Pečkauskaitė. Gimė 1877 m. Medingėnuose (Plungės r.) dvarininkų šeimoje. Tėvai buvo apsišvietę, tačiau kaip ir kiti to meto dvarininkai viešumoje ir namuose kalbėjo lenkų kalba (buvo manoma, kad lietuviškai gali kalbėti tik prasčiokai). 1891 m. į Marijos tėvų namus buvo pakviestas Povilas Višinskis. Jis turėjo padėti pasirengti į gimnaziją Marijos broliui. P. Višinskis jau tuo metu buvo įsitraukęs į judėjimą už lietuvybę. Lietuvybės idėja jis „užkrėtė“ ir Mariją. Jo paskatinta, Marija labai noriai mokėsi lietuvių kalbos ir, pramokusi kalbą, ja toliau kalbėjo. P. Višinskio paskatinta ji nuo 1896 m. Lietuvos periodinėje spaudoje pradėjo spausdinti savo apsakymus. Gimnazijos kursą Marija baigė tėvų namuose, po to Varšuvoje lankė bitininkystės kursus. 1898 m., mirus tėvui, šeima liko be lėšų pragyvenimui. Marija mokytojavo dvaruose. Po to išvažiavo į Šveicariją, keliuose universitetuose klausė etikos ir pedagogikos paskaitų. Grįžusi į Lietuvą Vilniuje įsteigė lietuviškų leidinių knygyną. Vėliau buvo pakviesta mokytojauti į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnaziją. Šiai gimnazijai kurį laiką ir vadovavo. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, „Žiburio“ progimnaziją evakavo (perkėlė į kitą vietą dėl gresiančio pavojaus) į Voronežą (miestą Rusijoje), tačiau Marija Pečkauskaitė nevyko kartu su mokykla dėl savo sveikatos. Ji persikėlė į Židikus (Mažeikių r.), vėl grįžo prie literatūrinio darbo. Židikuose ir mirė 1930 metais.

Kodėl ji pasirašydavo Šatrijos Raganos slapyvardžiu? P. Višinskis Mariją Pečkauskaitę praminė raganėlės vardu dėl juodų plaukų ir juodų didelių akių. Po vienos išvykos į Šatrijos kalną jai prigijo ir Šatrijos epitetas. 2012 metais sukako 135 metai, kai gimė Marija Pečkauskaitė.