Adriano Moulo brendimo kančios

Adrianui Moului (kaip ir visiems paaugliams) būdinga nagrinėti save, aplinką bei žmonių santykius.
Adrianas siekia būti intelektualus, daug skaito, stengiasi tobulinti save, bando kurti eilėraščius.
Čia pateiktos jo dienoraščio ištraukos.

---

Sekmadienis, kovo 5

Skambino senelė. Sakė, kad kaimynai šneka, jog „aš susidėjau su bloga kompanija“. Liepė ateiti pas ją gerti arbatos. Eiti nenorėjau, bet senelės balse yra kažkas, kas verčia mane paklusti jos paliepimams, todėl nuėjau.

Senelė papasakojo man, kad 1953 metais mano tėvas irgi turėjo nemalonumų su policija. Ji sakė:

– Jis buvo nutvertas vagiant obuolius. Iš gėdos mudu su tavo seneliu vos nenumirėm.

Paklausiau, ar tėvas ir toliau tęsė šią nusikalstamą veiklą. Ji atsakė:

– Taip, po to buvo dar blogiau – nuo obuolių jis perėjo prie slyvų ir kriaušių.

Aš susidomėjau, kaip mano tėvas buvo atpratintas nuo nusikalstamos veiklos. Senelė atsakė:

– Tavo senelis gerai jį išpėrė diržu su sagtimi.

Vargšas tėtis! Dabar man aišku, kodėl jis pilnas vidinio įniršio.

Beje, priklausyti gatvės gaujai ne taip įdomu, kaip tikėjausi. Visa mūsų veikla – trintis (be tikslo vaikštinėti) apie parduotuves ir vėjuotuose parkuose. Kartais labai užsinoriu būti savo miegamajame, skaityti, šalia – šuo.

---

Pirmadienis, kovo 7

Ką tik grįžau iš gatvės – visą vakarą vaikščiojom ir laidėm gerkles (šūkavom).

Baris Kentas dėl juoko apvertė šiukšlių dėžę, bet buvo visai nejuokinga. Aš tik prisiverčiau kikenti kartu su kitais.

Kai Baris Kentas nuėjo, aš surinkau butelių šukes ir sumečiau atgal į dėžę. Juk būtų blogai, jei ant jų užgriūtų koks mažius.

---

Trečiadienis, kovo 9

Nusprendžiau egzaminų nelaikyti. Vis tiek neišlaikysiu, tai kam dar gadinti nervus?
Jie man pravers vėliau, kai reikės pelnytis duoną iš rašymo.

---

Antradienis, kovo 15

Priežastys gyventi:

• Padėtis gali pagerėti

Priežastys negyventi:

• Vis tiek mirsiu
• Gyvenimas tik kančia
• Pasaulyje per daug žiaurumo
• Birželį egzaminai
• Tėvai nekenčia manęs
• Praradau Pandorą (mergaitės vardas)
• Niekas gyvas nepasitraukia iš Bario Kento gaujos

---

Trečiadienis, kovo 16

Elizabeta Selė Brodvėj visą laiką pagriebia mano šaliką nuo kaklo ir bėga šalin, kad ją vyčiausi.
Tai tikras ženklas, kad ji romantiškai domisi manimi.

Po daugelio mėnesių jaučiu, kaip manyje sujudo hormonai.

---

Ketvirtadienis, kovo 17

Per ilgąją pertrauką Elizabeta pačiupo mano portfelį ir nubėgo per sporto aikštelę.

Pavijau ją. Nuėmiau jai akinius ir ištraukiau plaukų smeigtukus.
Be akinių ir palaidais plaukais ji atrodė visai kitokia.

Aš pasakiau:

– Bet tu graži, Elizabeta.

Dievai žino, kas būtų atsitikę, jei nebūtų nuskambėjęs skambutis į pamoką.

---

Penktadienis, kovo 18

Pagaliau! Mano tėvai pastebėjo, kad esu nekontroliuojamas (nevaldomas, nepaklūstantis).
Uždraudė po pamokų išeiti laukan.

Vakarą praleidau penktą kartą skaitydamas „Juodąjį gražuolį“.

Parašiau Bariui Kentui laišką, kuriame atsistatydinu iš gaujos (nebenoriu priklausyti gaujai):

Mielas Bazai,
Gimdytojai liepė savaitę tupėti namie. Todėl kurį laiką negalėsiu trainiotis su tavimi ir vaikinais.
Be to, jie verčia mane laikyti tuos šlykščius egzaminus birželį, todėl manau palikti savo vietą gaujoje ir užleisti ją kam nors kitam.

Broliški linkėjimai
Talentas