Mūsų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltiškajai grupei. Šią grupę sudaro lietuvių, latvių ir jau mirusi prūsų kalba. Iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų lietuvių kalba geriausiai išlaikė senuosius garsus ir daug gramatikos ypatybių. Todėl ją tyrinėja įvairių šalių mokslininkai kalbininkai.

Lietuvių kalbos žodžius yra surinkę ir užrašę mokslininkai. Kartoteka, 3,5 mln. kortelių su žodžiais, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos institute. Mokslininkai visus žodžius pagal abėcėlę sudeda į tomus, knygas, paaiškina, ką jie reiškia ir kaip vartojami sakiniuose. Tos knygos – tai „Lietuvių kalbos žodynas“, jo išleista 20 tomų.

Įvairiose Lietuvos vietose žmonės kalba skirtingai. Lietuvių kalbą sudaro tarmės, tarmės dar skirstomos į patarmes, šios gali būti skirstomos į šnektas ir pašnektes.

Kalbininkai pagal tarmes lietuvių šnekamąją kalbą skirsto į dvi dideles grupes: aukštaičių ir žemaičių. Lentelėje matote, kaip smulkiau yra skirstoma žemaičių tarmė ir kaip – aukštaičių tarmė, kaip lietuvių kalbos žodžius taria skirtingų Lietuvos regionų gyventojai.

Be tarmių, lietuviai turi ir bendrinę kalbą, kuri susiformavo Suvalkijos gyventojų kalbos pagrindu. Bendrine kalba rašomos knygos, leidžiami laikraščiai, kalbama per radiją ir televiziją. Bendrinės lietuvių kalbos mokoma Lietuvos ugdymo įstaigose.