Ilgiausias ir trumpiausias pasaulio bučinys

Sikstenas ir toliau dažo išsipjautą pagalį. Atitinkama žalia spalva. Paskui reikės jį greitai išdžiovinti plaukų džiovintuvu.
Jis kaip tik spėja prisitvirtinti pagalį prie dviračio, kai ateina Ema ką tik išplauta galva, vilkėdama raudoną suknelę.
– Sveikas, – pasilabina. – Važiuosim?
– T-a-a-ip, – sako Sikstenas. – Prašom sėstis.
Jis išdidžiai parodo į žalią naująjį dviračio rėmą.
Iki Hamarbio nemenkas kelio galas. Bet tai niekis. Nes priekyje sėdi Ema. O mindamas pedalus jis jaučia jos plaukų kvapą.
– Tu juk žinai kelią, tiesa? – pasitikslina ji.
– Aišku, – tikina Sikstenas.

Jie nusileidžia nuo kalniuko ir pasuka į kairę. Ir kai dangus jau beveik visiškai sutemsta, pastebi ilgą automobilių eilę, uždegtais žibintais slenkančią pro vartus.
– Štai ir atvažiavom, – sako Sikstenas.
O antai ir Jontė laukia įsitaisęs po milžiniška kino afiša.
Paskui jie tylėdami eina palei tvorą. Jontė pirmas. Sikstenas su Ema seka iš paskos.
– Ar nereikia nusipirkti bilietų? – susirūpina Ema.
– Nea – aš jau užėmiau vietas, – nuramina Jontė.

Jis nusiveda juos prie pilkos pašiūrės, kaip tik reikiamo aukščio. Norėdami užlipti ant stogo, jie teturi atremti dviratį į sieną ir pasilypėti ant jo. Deja, ten jau sėdi keli stambūs tipai, triaukšdami kukurūzų spragėsius. O prie medžio apačioje pririštas jų šuo. Ką gi, Sikstenas pasilenkia prie šuns ir atsega antkaklį.
– Ei, ar ne jūsų amsis? – sušunka. – Atrodo, nusitraukė!
Pamatę nudulkantį šunį, vaikinai tuoj pat skuba vytis.
– Štai taip, – sako Sikstenas. – Damos pirmos.
Ema užlipa ant rėmo. O nuo jo – ant stogo.
– Nuo čia matosi kuo puikiausiai, – džiaugiasi ji.
– T-a-a-ip, – visiškai pritaria Sikstenas.
Nes pakėlęs galvą mato jos apatines kelnaites.

Paskui jie sėdi ant stogo, žemai apačioje – mašinos. Ema – Sikstenui prie šono. Iš kitos pusės – Jontė. Jie žiūri filmą. Tai geras filmas apie meilę.
Po filmo Sikstenas veža Emą iki pat namų.
– Iš pradžių maniau, kad tu – toks kaip visi, – sako ji, kai abu sustoja prie jos laiptinės durų. – Tik truputį negražesnis. Bet dabar visai taip nebeatrodo.
– Ir tu pati ne tokia jau paprasta, – sako jis.
Tada Ema pakšteli jam į lūpas. Tai turbūt pats trumpiausias pasaulyje bučkis. Paskui ji nubėga prie durų.