Starkas Ulfas, ištraukos iš knygos „Sikstenas“ (5)

Starkas Ulfas, ištraukos iš knygos „Sikstenas“ (5)

Sikstenas lieka gulėti užsimerkęs. Šalia pamiršto Jontės maišelio. Popiečio saulė smarkiai kaitina nugarą. Tačiau jis vis vien nejaučia noro maudytis. Visai nieko nesinori daryti. Norisi tik vieno dalyko – kad Jontė grįžtų.

Staiga pajunta, kad kažkas ranka liečia petį.
– Kaip gerai, – pralinksmėja Sikstenas. – Kaip džiaugiuosi, kad tu čia! Mielai eisiu su tavimi į kiną. Tačiau pramerkęs akis šalia mato raudonu maudymosi kostiumėliu apsirengusią besišypsančią Emą.
– Aš irgi džiaugiuosi, – atsako ji. – Gal einam kartu maudytis?
Tad jie nueina į paplūdimį.

Tačiau prieš lipdami į vandenį pastebi Bobo, Arnę ir Mikaelį Biurforsą, besivažinėjančius po paplūdimio smėlį dviračiais ir griaunančius mažių smėlio pilis.
Tada Sikstenas paima Emą už rankos.
– Eikš, – kviečia. – Bėgam!

Jie bėga tarp kavą geriančių ir po rankšluosčiais persirenginėjančių žmonių. Užlekia ant lieptelio. Pasiekia trampliną.
– Kur dabar? – gaudo kvapą Ema.
– Į viršų, – lekuoja Sikstenas. – Kuo aukščiau į viršų!

Jie stovi ant paties krašto, prie pat dangaus, leisdami vėjui šiaušti plaukus. Žemai apačioje mėlynai tviska vanduo. Tolėliau – miškas, namai ir keliai, kuriais pro šalį zvimbia automobiliai. Sikstenas mato, kaip Bobo, Arnė ir Mikaelis Biurforsas pasistato dviračius ir dvejodami išsirikiuoja prie tramplino laiptų.
– Šūdas, kaip aukštai! – išstena Sikstenas.
– Aha, – šypsosi Ema. – Aš tikrai niekada nebūčiau drįsusi čia užlipti, jei ne tu. Ar matai mano mamą? Kokia maža.
– Mano mama skirsis, – praneša Sikstenas.
– Ką? Ar jie dar neišsiskyrę? – susidomi Ema.
– Išsiskyrę, bet mama skirsis ir su naujuoju vyru. Ji atvažiuoja penktadienį į svečius.
– O aš savo tėčio beveik nesu mačiusi, – sako Ema. – Beje, kada eisim į kiną?
– Kitą antradienį, – pažada Sikstenas. – Kinas bus lauke. Hamarbyje.
Tada jie paskubomis leidžiasi žemyn. Nes Bobo, Arnė ir Mikaelis Biurforsas ima lipti į viršų. Krante ant žemės rankomis mojuoja Emos mama.
– Ema! Ema! Tuoj pat grįžk iš ten! – šaukia mama.
– Gerai, mes jau einam! – šaukia jai Ema.
Ji sugriebia Siksteno ranką.
Kai ji šoka, Sikstenas tiesiog šoka jai iš paskos.