Aš rūkau

Sėdėjau sode ir nieko neveikiau, kai atėjo Alsestas ir paklausė, ką veikiu. Aš atsakiau: „Nieko“.

Tada Alsestas tarė:

– Eime su manim, turiu kai ką tau parodyti.

Tučtuojau nusekiau įkandin Alsesto. Mudu visada smagiai praleidžiame laiką. Alsestas, – nežinau, ar sakiau jums, – tai mano draugas. Jis labai storas ir visą laiką valgo. Bet šįsyk jis nevalgė. Laikė ranką kišenėje ir, kai ėjome gatve, žvalgėsi atgal, tarsi norėdamas pamatyti, ar mūsų kas neseka.

Pagaliau, kai užsukome už gatvės kampo, Alsestas išsitraukė iš kišenės storą cigarą.

– Žiūrėk, – tarė jis, – ir tai tikras cigaras, ne šokoladinis!

Kad jis ne šokoladinis, galėjo ir nesakyti. Jei cigaras būtų buvęs šokoladinis, Alsestas nebūtų man jo rodęs, būtų jį suvalgęs. 

– O ką mes veiksime su šiuo cigaru? – paklausiau aš.

– Kas per klausimas! – atsakė Alsestas. – Rūkysime, po šimts!

Nebuvau visiškai įsitikinęs, kad rūkyti cigarą – geras sumanymas. Be to, man rodės, tai nepatiktų mamai ir tėčiui. Bet Alsestas paklausė, ar tėtis ir mama uždraudė man rūkyti cigarą. Čia turiu pasakyti, kad tėtis ir mama draudė man daug dalykų, bet rūkyti cigaro nei tėtis, nei mama niekad nebuvo draudę.

– Matai, – tarė Alsestas. – Bet dėl viso pikto mes kur nors pasislėpsim ir ten galėsim ramiai rūkyti. 

Pasiūliau eiti į dykvietę, netoli namų.

Leidomės tekini ir pralindome pro tvorą, toje vietoje, kur trūksta lentos. Ta dykvietė šauni, mes dažnai ten renkamės žaisti. Ko tik ten nėra: žolių, purvo, senų dėžių, konservų dėžučių, kačių, o svarbiausia – yra automobilis! Senas, be ratų, be variklio, be durelių. 

– Rūkysim automobilyje.

Įlipome į jį. Alsestas atkando cigaro galą ir išspjovė. Paaiškino man, kad matė taip darant filme apie plėšikus. Kadangi cigaras buvo Alesesto, pradėjo jis – užsitraukė leisdamas keisčiausius garsus, dūmai vertėsi kamuoliais. Pirmas dūmas buvo Alsestui staigmena – jis užsikosėjo ir perdavė cigarą man. Aš taip pat užsitraukiau ir turiu prisipažinti, manęs tai per daug nesužavėjo, aš taip pat užsikosėjau.

– Tu nemoki, – pasakė Alsestas, – žiūrėk! Leisk dūmus pro nosį!

Alsestas čiupo cigarą ir pabandė išleisti dūmus pro nosį, bet... baisingai užsikosėjo. Aš irgi pabandžiau, man geriau pavyko, bet dūmai graužė akis. Tai buvo smagybė!

Taip mes perdavinėjome vienas kitam cigarą. Tik staiga Alsestas tarė:

– Aš kažkaip keistai jaučiuosi, nebenoriu valgyti.

Alsestas buvo pažaliavęs, paskui staiga baisiai sublogavo. Cigarą mes numetėme. Man svaigo galva ir norėjosi verkti.

– Einu pas mamą, – tarė Alsestas ir nubėgo laikydamasis už pilvo.  

Aš taip pat parsliūkinau namo. Jaučiausi nekaip. Tėtis sėdėjo svetainėje ir rūkė pypkę. Mama mezgė. O aš sublogavau. Mama labai sunerimo, paklausė, kas man. Pasakiau, kad man bloga nuo dūmų, bet nespėjau paaiškinti apie cigarą – ir vėl sublogavau.

– Matai, – pasakė mama tėčiui, – visada tau sakiau, kad šita tavo pypkė dvokia! Nuo to laiko, kai aš rūkiau cigarą, tėtis neturi teisės namuose rūkyti pypkę.