Starkas Ulfas, ištraukos iš knygos „Sikstenas“ (4)
Starkas Ulfas, ištraukos iš knygos „Sikstenas“ (4)
Štai kaip bus!
Sikstenui išėjus, koridoriuje tuščia ir nyku. Tada žengia į akinamą saulės šviesą.
Akimis tyrinėja mokyklos kiemą. Tačiau Bobo nematyti. Iki sporto salės kampo. Bobo stovi pušies šešėlyje, atrodo – nekantraudamas. Kaip ir Arnė su Mikaeliu Biurforsu.
Jie greit nueis, pamano Sikstenas.
Greit nebeturės kantrybės laukti.
Jis susigūžia už žalio konteinerio. Kokia puiki vieta. Vėsu ir gera. Be to, jis niekur neskuba, nes tokiu metu tėtis miega kiečiausiu miegu.
Jau lengviau atsikvepia, tačiau pro šalį kaip tik praeina Ema.
Linksmai šypsodamasi jau ruošiasi kažką sakyti, bet Sikstenas įsitempia ją už konteinerio.
– Ššš, – sušnibžda jai į ausį.
Jie stovi tylutėliai. Ji taip arti, kad jis jaučia, kaip kvepia jos plaukai.
Kvepia taip skaniai, kad neiškentęs perbraukia ranka.
– Man jau turbūt reikia namo, – sušnibžda ji po valandėlės. – Bet galėsim greit vėl susitikti. Gerai atrodai!
Ji linkteli į Siksteno megztinį.
– Ai, užsinorėjau ir apsivilkau, – sumurma jis.
Ji nubėga. Tarsi plaukų plovimo priemonių reklamoje. Atsigręžia tik pasiekusi sporto salę.
– Atia, Sikstenai! – šaukia, mojuodama į konteinerio pusę.
Kas, kad Sikstenas lekia, kiek kojos neša.
Bobo, Arnė ir Mikaelis Biurforsas vis tiek jį pasiveja. Nes visi trys su greitais dviračiais.
– Dabar tai gausi! – pažada Bobo. – Dabar tai atsiimsi už karvašūdį!
Jie ima mušti Siksteną.
Sikstenas iškart parkrinta. Nėra nieko lengviau, kaip parversti ant žemės Siksteną, jis klasėje – vienas silpniausių, nors jo tėtis – buvęs boksininkas
Sikstenas guli mokyklos kieme, su slidininko kelnėmis ir vilnoniu megztiniu.
Lieka gulėti, kol jie pavargsta mušti.
– Štai taip! – sako Bobo, nusišluostydamas ranką į kelnių klešnę.
Sikstenas atsikelia tik tada, kai jie nuvažiuoja dviračiais.
Ne taip jau ir skauda. Ir nesvarbu, kad slidininko kelnės suplyšo. Jis jų vis tiek daugiau šią vasarą nebesivilks.
Namo eina per tiltą.
Atsargiai stato kojas ant tilto turėklų. Viena apauta batu, kita – basa. Virš galvos klykauja žuvėdros. Stengdamasis išlaikyti pusiausvyrą, eina prisidėjęs ranką prie nosies.
Nes dar tebejaučia Emos plaukų kvapą.