Paveldėjimas ir evoliucija: dirbtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: evoliucijos teorijaPaveldėjimas ir evoliucija: fosilijosPaveldėjimas ir evoliucija: gamtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: kintamumasPaveldėjimas ir evoliucija: paveldėjimo ypatumaiPaveldėjimas ir evoliucija: paveldimosios informacijos perdavimasPaveldėjimas ir evoliucija: šunų veislės
Paveldėjimas ir evoliucija: dirbtinė atranka
Paveldėjimas ir evoliucija: dirbtinė atranka
| Mūsų protėviai pastebėjo tam tikrų paveldėjimo dėsningumų. Žemdirbiai atrinkdavo javus su didžiausiais grūdais ir juos sėdavo. Arklių augintojai eikliausią eržilą suporuodavo su stipriausia kumele. Jie norėjo turėti jauniklių, kurie paveldėtų geriausias tėvų savybes. Taip žmonės išvedė kultūrinių augalų ir naminių gyvūnų veislių, kurios labai skyrėsi nuo laukinių protėvių. Šis procesas vadinamas dirbtine atranka. Kaip vykdoma atranka? Tarkime, ūkininkas nori turėti ilgavilnių avių. Kaip galima pagerinti šį požymį, parodyta 3 paveikslėlyje. Ūkininkas atrenka avis ilgesnėmis vilnomis ir suporuoja. Taip iš kartos į kartą vertingas požymis (ilgos vilnos) stiprėja. Nuo vilko iki šuns Žmonės prijaukino vilką maždaug prieš 15 tūkstančių metų. Veisdami šį laukinį plėšrūną sustiprino gerąsias savybes ir susilpnino kai kurias nepageidaujamas. Taip dirbtinės atrankos būdu žmonės sukūrė gyvūną, kurį vadiname naminiu šunimi. 4 paveikslėlyje matyti, kuo jis panašus į vilką ir kuo nuo jo skiriasi. Produktyvumo didinimas Galvijų produktyvumas yra gebėjimas duoti tam tikrą kiekį produkcijos: mėsos, pieno ar vilnų. Produktyvumą galima padidinti dirbtinės atrankos būdu. Karvės maitina jauniklius pienu. Ūkininkai juos atjunkę, ima šerti žaliuoju pašaru, o pieną melžia ir parduoda. Kuo daugiau karvė duoda pieno, tuo ji vertingesnė. Pieningumą lemiantys genai yra paveldimi. Gerinant veislę, produktyvios karvės poruojamos su atrinktais buliais. Taip išvesta labai produktyvių galvijų veislių. Iš tokių veislinių karvių primelžiama kur kas daugiau pieno nei prieš kelis dešimtmečius (7 pav.). Ūkininkai dažniausiai laiko tik karvių bandą. Siekdami pagerinti veislės savybes jie perka užšaldytą veislinio buliaus spermą. Veterinarijos gydytojas atšildo ir suleidžia ją į karvės lytinius organus. Šis procesas vadinamas dirbtiniu apvaisinimu. Kultūrinių augalų veislei pagerinti taikomas dirbtinis apdulkinimas. Iš pradžių žiedas paruošiamas, paskui į jį pernešamos žiedadulkės iš kito žiedo (8 pav.). Tik tada veisėjas gali būti tikras, kad ant purkos pateko tinkamų žiedadulkių. Vaismedžiai atrenkami pagal vaisių kiekį ir skonį. Gėlės atrenkamos pagal žiedų dydį arba spalvą. Javams kryžminti parenkami daugiau grūdų subrandinantys augalai. Labai svarbus ir jų atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms (9 pav.). |
