Organizmai ir aplinka: aplinkos taršaOrganizmai ir aplinka: aplinkosaugaOrganizmai ir aplinka: bendrijos struktūra ir mitybos ryšiaiOrganizmai ir aplinka: ekologija ir ekosistemosOrganizmai ir aplinka: jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygąOrganizmai ir aplinka: kaip žiemoja ežys?Organizmai ir aplinka: konkurencijaOrganizmai ir aplinka: plėšrūnai ir grobisOrganizmai ir aplinka: prisitaikę prie aplinkos pokyčiųOrganizmai ir aplinka: žvilgsnis iš arčiau. Žuvinto rezervatas
Organizmai ir aplinka: aplinkos tarša
Organizmai ir aplinka: aplinkos tarša
| Šiltnamio efektas Žemės rutulį supa atmosfera. Ji panašiai kaip šiltnamis sulaiko šilumą (2 pav.). Šiluminius spindulius gerai sugeria anglies dioksidas ir metanas. Šios dujos dar vadinamos šiltnamio dujomis. Joms turime būti dėkingi už gyvybei tinkamą temperatūrą Žemėje. Šilumos sugėrimas atmosferoje vadinamas šiltnamio efektu (1 pav.). Paskutinius šimtmečius šiltnamio dujų atmosferoje daugėja. Dėl to mūsų planetos klimatas šiltėja. Per šimtmetį Žemės paviršiaus vidutinė metų temperatūra pakilo beveik 1 laipsniu Celsijaus. Šis reiškinys vadinamas pasauliniu atšilimu. Anglies dioksido atmosferoje daugėja dėl iškastinio kuro deginimo ir miškų kirtimo (3, 4 pav.). Kuro žmonės degina vis daugiau. Didėja ir iškirstų miškų plotai. Kuo mažiau medžių, tuo jie mažiau sunaudoja anglies dioksido. Metanas į atmosferą patenka daugiausia iš pelkių, ryžių laukų (5 pav.). Dėl atšiluso klimato jau pradėjo tirpti ledynai, kyla Pasaulinio vandenyno lygis. Vanduo gali apsemti ištisas valstybes, pavyzdžiui, Olandiją, Bangladešą. Tikriausiai būtų apsemta ir Lietuvos pajūris. Staigus aplinkos sąlygų pasikeitimas gali pražudyti kai kuriuos organizmus. Jeigu jie išnyktų, bendrijose suirtų daugybė mitybos ryšių ir žūtų kiti organizmai. Nutekamasis vanduo yra užterštas. Dėl to jį būtina valyti. Didesni miestai ir pramonės įmonės turi nuotekų valyklas. Jose vanduo išvalomas. Kartais valyklose įvyksta avarijų ir į vandens telkinius suteka daug nevalytų nuotekų (9 pav.). Žemdirbiai tręšia dirbamuosius laukus organinėmis ir neorganinėmis trąšomis (8 pav.). Dalį jų pasisavina augalai. Kita dalis patenka į požeminius vandenis, nuplaūnama į upes, ežerus. Nuotekose ir trąšose yra azoto junginių – nitratų. Augalai iš jų pasisavina azotą ir naudoja augimui. Kai į vandens telkinį patenka daug nitratų, pradeda sparčiai augti dumbliai. Jie žaliu sluoksniu padengia vandens paviršių. Sakome: vanduo „žydi“ (10 pav.). Rudenį dumbliai žūva, o skaidytojai juos paverčia dumblu. Taip vandens telkinys dumblėja. Puvimo procesuose naudojamas vandenyje ištirpęs deguonis. Jo ima trūkti. Dėl to pradeda dusti žuvys. Nitrais užteršti požeminiai vandenys trykšta šaltiniuose, sunkiasi į šulinius. Šis vanduo atrodo tyras, tačiau jį gerti žalinga. Nitratų žmogaus organizme virsta kitais cheminiais junginiais, kurie pamažu nuodija organizmą. Rūgštieji krituliai Degant iškastinį kurą, susidaro įvairių cheminių junginių (sieros dioksido, azoto oksidų). Šie teršalai jungiasi su vandens garais, deguonimi ir sudaro rūgštis. Jos iškrinta rūgščiojo lietaus ar sniego pavidalu (7 pav.). Tai vadinamieji rūgštieji krituliai. Rūgštieji krituliai kenkia augalams: pažeidžia šaknis, lapuočių medžių lapus, spygliuočių medžių spyglius. Dėl to augalai merdėja, vėliau žūva (6 pav.). Žūvant medžiams, nyksta ir miško ekosistemos vartotojai, skaidytojai. Rūgštieji krituliai didina ežerų vandens rūgštingumą. Dėl to juose nyksta moliuskai, vėžiai, upėtakiai, baliniai vėžliai. Nutekamasis vanduo yra užterštas. Dėl to jį būtina valyti. Didesni miestai ir pramonės įmonės turi nuotekų valyklas. Jose vanduo išvalomas. Kartais valyklose įvyksta avarijų ir į vandens telkinius suteka daug nevalytų nuotekų (9 pav.). Žemdirbiai tręšia dirbamuosius laukus organinėmis ir neorganinėmis trąšomis (8 pav.). Dalį jų pasisavina augalai. Kita dalis patenka į požeminius vandenis, nuplaūnama į upes, ežerus. Nuotekose ir trąšose yra azoto junginių – nitratų. Augalai iš jų pasisavina azotą ir naudoja augimui. Kai į vandens telkinį patenka daug nitratų, pradeda sparčiai augti dumbliai. Jie žaliu sluoksniu padengia vandens paviršių. Sakome: vanduo „žydi“ (10 pav.). Rudenį dumbliai žūva, o skaidytojai juos paverčia dumblu. Taip vandens telkinys dumblėja. Puvimo procesuose naudojamas vandenyje ištirpęs deguonis. Jo ima trūkti. Dėl to pradeda dusti žuvys. Nitrais užteršti požeminiai vandenys trykšta šaltiniuose, sunkiasi į šulinius. Šis vanduo atrodo tyras, tačiau jį gerti žalinga. Nitratų žmogaus organizme virsta kitais cheminiais junginiais, kurie pamažu nuodija organizmą. |
