Organizmai ir aplinka: žvilgsnis iš arčiau. Žuvinto rezervatas

Organizmai ir aplinka: žvilgsnis iš arčiau. Žuvinto rezervatas

„Nepaprastai turtinga Žuvinto ežero ir jo apylinkių augalija ir gyvūnija, neturinti kito pavyzdžio Lietuvoje, verta to, kad būtų išsaugota.“
Tadas Ivanauskas

Žuvintas ir jo apylinkės
Greta Alytaus ir Marijampolės rajonų ribos telkšo Žuvintas. Tai gana didelis, tačiau seklus ežeras. Vidutinis jo gylis yra 0,6 metro, giliausia vieta – 3 metrai. Į ežerą įteka keli maži upeliai, išteka tik vienas.

Prieš 10 tūkstančių metų Žuvintas buvo kelis kartus didesnis. Vėliau ežeras pamažu užaugo, todėl dabar jį supa dideli pelkynai.

Rezervato istorija
Tarpukariu Žuvinte ne kartą lankėsi profesorius Tadas Ivanauskas. Jį sužavėjo ežero augalija ir gyvūnija. Profesorių labai domino gulbės, kurių ežere perėjo net kelios poros. Tuo metu šie paukščiai Lietuvoje buvo beveik išnykę.

Ivanauskas norėjo, kad Žuvintas taptų saugoma teritorija. 1937 metais Žemės ūkio ministerija iš privačių savininkų nusavino ežerą ir įkūrė rezervatą. Iš pradžių jis apėmė nedidelę teritoriją, paskui buvo plečiamas. 2002 metais įkurtas Žuvinto biosferos rezervatas. Jo plotas – daugiau kaip 18 tūkstančių hektarų.

Gyvūnija ir augalija
Žuvinto rezervate aptinkama net 119 rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Kai kurios jų retos visoje Europoje.

Didžiausius rezervato plotus apima pelkės. Paežeriuose ir žemesnėse vietose jos šlapios ir apaugusios nendrėmis. Toliau nuo ežero driekiasi aukštapelkės. Jose gausiai žydi reti augalai gegūnės. Šlapesnėse vietose želia laplandiniai ir mėlynlapiai karklai, auga nykstančios pelkinės uolaskėlės.

Žuvintą garsina paukščiai. Ežere ir supančiose pelkėse peri saugomos rūšys: pilkoji žąsis, didysis baublys, mėlyngurklė, juodasis gandras, pilkoji gervė, tetervinas, meldinė nendrinukė, didžioji kuolingė ir kitos. Rudenį ir pavasarį Žuvinte prieglobstį randa tūkstančiai migruojančių žąsų, ančių, gervių.