Organizmai ir aplinka: aplinkosauga

Organizmai ir aplinka: aplinkosauga

Paskutiniais šimtmečiais žmonijos poveikis gamtai tapo labai pastebimas. Žmonės kerta miškus, sausina pelkes, patvenkia upes, įrengia karjerus, tiesia kelius ir ryšio linijas. Dėl niokojamų buveinių ir padidėjusios taršos labai sumažėjo laukinių augalų ir gyvūnų populiacijos. Tūkstančiai rūšių atsidūrė prie išnykimo ribos. Kasmet Žemė netenka maždaug 6 tūkstančių rūšių. Kiekviena išnykusi rūšis turėjo savo vietą ekosistemoje. Dėl to išnykimo pavojus kyla ir kitoms rūšims.

Nemažai rūšių išnyko dėl nesaikingos medžioklės ir žvejybos.
Manoma, kad mūsų protėviai akmens amžiuje išnaikino mamutus (1 pav.). Kiek vėliau panašus likimas ištiko laukinį arklį ir taurą (2 pav.). Baltijos jūroje išnyko sturys (atlantinis eršketas). Nykstančių gyvūnų medžioklė ir žvejyba dabar yra uždrausta, tačiau juos vis tiek šaudo ir gaudo brakonieriai. Jie pardavinėja nelegaliai sumedžiotų gyvūnų iltis, ragus, odas, kailius (3 pav.).

Kodėl reikia išsaugoti natūralią aplinką?
Žemė – vienintelė mums žinoma vieta Visatoje, kur yra gyvybė. Tai visų gyvųjų organizmų namai. Žmonės atsakingi už šiuos namus. Biologinė įvairovė, švarūs vandens telkiniai ir žaliuojantys miškai yra didžiausias mūsų turtas. Privalome jį išsaugoti kitoms kartoms.

Palygink 4 paveikslėlyje pateiktus vaizdus ir tau nekils abejonių, kodėl turime saugoti gamtą.

Saugomos teritorijos
Sausumos ar vandens plotai, kuriuose valstybė taiko įvairių apribojimų, vadinami saugomomis teritorijomis. Lietuvoje yra apie 400 tokių teritorijų. Svarbiausios pažymėtos 6 paveikslėlyje. Skiriamos kelių tipų saugomos teritorijos.

Rezervatas. Teritorija, kurioje visiškai uždrausta ūkinė veikla. Gamtiniuose rezervatuose (Lietuvoje tokie yra keturi) galima lankytis tik tam tikru metų laiku ir gavus administracijos leidimą.

Draustinis. Teritorija, kurioje leidžiamas lankymasis ir saugomiems objektams nekenkianti ūkinė veikla. Pavyzdžiui, Žeimenos ichtiologiniame draustinyje saugomos retos žuvų rūšys ir jų nerštavietės. Žvejoti čia draudžiama, bet galima plaukioti baidarėmis, šienauti pakrantės pievas.

Nacionalinis ir regioninis parkas. Tai didelį plotą apimanti saugoma teritorija. Ji suskirstyta į zonas. Rezervatinėje zonoje apribojimai labai griežti. Tačiau greta gali būti ūkinė zona, kurioje leidžiama dirbti žemę arba kirsti mišką. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose saugomos ne tik buveinės ir retos rūšys, bet ir kraštovaizdžiai, kultūros paveldas. Čia įrengta informacijos centrų, stendų, stovyklaviečių, pažintinių takų.

Biologinės įvairovės ir nykstančių rūšių išsaugojimo būdai:

* Steigiant saugomas teritorijas išsaugoti natūralias buveines.
* Siekti, kad miestų ir pramonės plėtra atitiktų ne tik žmonių interesus, bet ir gyvosios gamtos poreikius.
* Skatinti ekologišką žemdirbystę.
* Statyti nuotekų valyklas, riboti pramonės ir energetikos įmonių taršą.
* Kurti retas ir nykstančias rūšis saugančius įstatymus.
* Veisti nykstančias gyvūnų rūšis nelaisvėje, pavyzdžiui, zoologijos soduose. Paskui paleisti į natūralias buveines.
* Botanikos soduose dauginti nykstančius ir retus augalus. Specialiuose sėklų bankuose kaupti jų sėklas.


Raudonoji knyga
Retos ir nykstančios rūšys registruojamos, stebimos jų populiacijos. 1966 metais išspausdintas tokių rūšių sąrašas pavadintas tarptautine **Raudonąja knyga**. Joje surašytos pasaulio organizmų rūšys, kurioms gresia išnykimas. Į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta daugiau kaip 800 mūsų šalies retų ir nykstančių rūšių. Šis sąrašas, deja, nuolat pildomas.

Visuomeninės ir nevyriausybinės iniciatyvos
Aplinkos tarša apie 1970 metus Europoje sukėlė žaliųjų judėjimą. Daug gyventojų išėjo į gatves ir reikalavo mažinti oro ir vandens taršą, išsaugoti natūralią gamtą. Tai paskatino šalių vyriausybes labiau rūpintis aplinkos apsauga. Lietuvoje daugelio aplinkosauginių akcijų iniciatoriai irgi yra „žalieji“. Jie stengiasi stabdyti miškų niokojimą, aplinką teršiančių įmonių statybas. Triukšmingai, bet veiksmingai akcijas rengia tarptautinio judėjimo Greenpeace („Žalioji taika“) aktyvistai. Jie protestuoja prieš cheminių atliekų laidojimą jūrose, kailinių žvėrelių ir banginių medžioklę.

Viena iš žymiausių pasaulyje nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų – Pasaulio gamtos fondas. Jis įgyvendino ne vieną svarbų projektą, pavyzdžiui, didžiųjų pandų išsaugojimo programą Kinijoje, dramblio kaulo eksporto uždraudimą. Mūsų šalyje veikiantis Lietuvos gamtos fondas rūpinasi buveinių tyrimais, balinių vėžlių, retųjų varliagyvių, plėšriųjų paukščių lizdų apsauga.