Organizmai ir aplinka: aplinkos taršaOrganizmai ir aplinka: aplinkosaugaOrganizmai ir aplinka: bendrijos struktūra ir mitybos ryšiaiOrganizmai ir aplinka: ekologija ir ekosistemosOrganizmai ir aplinka: jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygąOrganizmai ir aplinka: kaip žiemoja ežys?Organizmai ir aplinka: konkurencijaOrganizmai ir aplinka: plėšrūnai ir grobisOrganizmai ir aplinka: prisitaikę prie aplinkos pokyčiųOrganizmai ir aplinka: žvilgsnis iš arčiau. Žuvinto rezervatas
Organizmai ir aplinka: plėšrūnai ir grobis
Organizmai ir aplinka: plėšrūnai ir grobis
| Pažiūrėk į 1 paveikslėlį. Jame parodyta, kaip vilkas yra prisitaikęs gaudyti grobį. Kiti pavyzdžiai aprašyti žemiau. Dauguma plėšrūnų puikiai girdi. Jų gera uoslė, aštri rega. Nemažai plėšrūnų turi į priekį nukreiptas akis. Dėl to jie mato erdvinį vaizdą. Plėšriųjų paukščių rega labai gera (2 pav.). Pelėsakalis gali pamatyti pelę iš kilometro atstumo. Pelėdų akys skirtos matyti naktį. Medžiodami šie paukščiai vadovaujasi labai jautria klausa. Plėšrūnai yra greičiausi gyvūnai. Sakalas nusižiūri skrendantį grobį. Paskui numuša jį krisdamas žemyn 300 kilometrų per valandą greičiu. Liūtai iš pradžių sėlina, paskui staigiai įsibėgėja ir vejasi auką. Gepardas gali bėgti didesniu nei 100 kilometrų per valandą greičiu. Žinduoliai plėšrūnai turi aštrius dantis. Jais gyvūnai sugriebia ir nužudo grobį. Plėšriųjų paukščių nagai skirti grobiui sugriebti, snapas – mėsai plėšyti. Kai kurie plėšrūnai turi nuodų liaukų. Suleidę nuodų jie nužudo arba paralyžiuoja grobį. Paskui jį praryja arba iščiulpia. Daugelio gyvūnų, taip pat ir plėšrūnų kūnas yra slepiamosios spalvos. Užsimaskavęs plėšrūnas gali sėkmingai tykoti grobio arba nepastebėtas prie jo prisėlinti. Plėšrūnai yra prisitaikę medžioti grobį: * gerai išsivystę jutimai; * ištvermė, greitis ir vikrumas; * aštrūs dantys, nagai, snapas grobiui sugriebti ir nužudyti, nuodų liaukos; * slepiamoji spalva. Plėšrūnai atlieka gamtos sanitarų vaidmenį. Jie išgaudo senus, ligotus arba sužalotus individus. Lieka sveiki, galintys susilaukti stiprių palikuonių individai. Plėšrūnų aukomis dažnai tampa jaunikliai. Pavyzdžiui, vilkai, lapės ir plėšrieji paukščiai išgaudo daugiau kaip pusę vasarą gimusių kiškučių. Tai naudinga kiškių populiacijai, nes išlieka geriausiai prisitaikę individai. Plėšrūnai turi didelę įtaką grobio populiacijai. Plėšrūnų populiacija irgi priklauso nuo grobio. Tarkime, ekosistemoje pagausėjo pelėnų (6 pav.). Kadangi maisto gausu, suopiai išmaitina daugiau jauniklių. Plėšrūnų populiacija irgi padidėja. Pagausėję suopiai išgaudo vis daugiau pelių. Grobio populiacija ima mažėti, plėšrūnams darosi vis sunkiau rasti maisto. Dalis suopių ir jų jauniklių žūva iš bado. Plėšrūnų populiacija sumažėja, bet tada vėl ima gausėti grobio. Taip ekosistemoje palaikoma pusiausvyra. |
