Organizmai ir aplinka: aplinkos taršaOrganizmai ir aplinka: aplinkosaugaOrganizmai ir aplinka: bendrijos struktūra ir mitybos ryšiaiOrganizmai ir aplinka: ekologija ir ekosistemosOrganizmai ir aplinka: jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygąOrganizmai ir aplinka: kaip žiemoja ežys?Organizmai ir aplinka: konkurencijaOrganizmai ir aplinka: plėšrūnai ir grobisOrganizmai ir aplinka: prisitaikę prie aplinkos pokyčiųOrganizmai ir aplinka: žvilgsnis iš arčiau. Žuvinto rezervatas
Organizmai ir aplinka: konkurencija
Organizmai ir aplinka: konkurencija
| Dėl ko konkuruoja gyvūnai? Lazdyno riešutais minta voverė, pelė, kėkštas, genys. Jie varžosi dėl šio maisto šaltinio. Išvardyti gyvūnai ėda ir kitą maistą, todėl bendrijoje gali gyventi vienas šalia kito. Plėšrūnai konkuruoja dėl grobio. Pavyzdžiui, peles gaudo pelėda, lapė, žebenkštis, suopis. Stuburiniai gyvūnai varžosi dėl teisės poruotis (3 pav.). Dažniausiai laimi didesnis ir stipresnis patinas. Patinai kovoja ir dėl gyvybinės erdvės. Paukščių giesmininkų patinai dar prieš poravimosi metą užsiima teritorijas. Giesmėmis jie kviečia pateles ir įspėja kitus patinus (4 pav.). Įsibrovusį tos pačios rūšies konkurentą stengiasi išvyti. Teritoriją užsiėmęs patinas gali prisikviesti patelę ir išauginti jauniklius. Neišsikovoję teritorijos giesmininkai nesiporuoja. Dėl ko konkuruoja augalai? Naudodami šviesos energiją augalai pasigamina maisto. Dėl to jie stiebiasi į viršų ir išskleidę lapus gaudo šviesą (5 pav.). Daugiau jos gauna sparčiau augantys ir aukštesni individai. Likusieji pavėsyje skursta (8 pav.). Konkurencija vyksta ir dirvoje, kur raizgosi šaknys (6 pav.). Kuo stipresnė šaknų sistema, tuo geriau augalas apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis. Tada sparčiau vyksta fotosintezė ir augimas. Žydinčioje pievoje irgi konkuruojama. Ryškiaspalviai ir kvapūs žiedai vilioja vabzdžius (7 pav.). Kuo žiedas patrauklesnis, tuo didesnė tikimybė, kad bus apdulkintas. Žmogaus konkurentai Kopūstinio baltuko vikšrai konkuruoja su žmonėmis dėl maisto, nes minta kopūstų lapais (9 pav.). Vikšrai padaro nemažai žalos, todėl vadinami kenkėjais. Kultūriniams augalams kenkia ir kiti vabzdžiai bei jų lervos: koloradų vabalas, amarai. Kenkėjų (konkurentų) žmonės labai nemėgsta, su jais kovoja (10 pav.). Dirbamuosiuose laukuose, daržuose, šiltnamiuose auga piktžolės. Jos greitai auga ir užgožia kultūrinius augalus. Piktžolės šaknimis įsiurbia vandenį ir mineralines medžiagas, kurių reikia kultūriniams augalams. Išravėjus piktžoles, daržovės užauga didesnės (11 pav.). Konkurencijos rezultatai Organizmai varžosi tarpusavyje. Išgyvena tik geriausiai prisitaikiusieji. Jie savo genus gali perduoti palikuonims. Taigi konkurencija skatina gamtinę atranką. Konkuruojančių rūšių yra kiekvienoje bendrijoje. Jos prisitaikė gyventi greta, nes užėmė skirtingas ekologines nišas. Pavyzdžiui, voverės ir miškinės pelės nišos skiriasi. Voverė prisitaikiusi laipioti medžių kamienais, o pelė gyvena miško paklotėje. Abu gyvūnai minta lazdynų riešutais, tačiau ėda ir kitokį maistą. Voverė dar graužia giles, eglių ir pušų sėklas. Pelė ėda uogas, žolinių augalų šaknis ir sėklas. Rūšys varžosi smarkiau tada, kai ekologinės nišos yra labai panašios. Kartais tai baigiasi vienos rūšies išnykimu. Vienas iš tokių pavyzdžių – dviejų rūšių audinių kova dėl maisto išteklių ir buveinės. Europinė audinė Lietuvoje buvo paplitusi prie ežerų, upių ir upelių. Šis plėšrūnas maitinosi žuvimis, smulkiais žinduoliais, varlėmis. 1950 metais į Lietuvą atvežta ir paleista kanadinė audinė. Ji yra didesnė už savo europinę giminaite. Per kelis dešimtmečius kanadinė audinė išstūmė europinę audinę iš buveinių (12 pav.). Manoma, kad europinė audinė Lietuvoje yra išnykusi. |
