Organizmai ir aplinka: kaip žiemoja ežys?

Organizmai ir aplinka: kaip žiemoja ežys?

Ežys – įprastas pamiškių, krūmynų, parkų ir sodų gyventojas. Dieną jis miega slėptuvėje, o naktį ieško maisto. Daugiausia ėda vabzdžius, sliekus, sraiges, varles, kartais nutveria pelinį graužiką arba kurmį.

Pasiruošimas žiemai
Antroje vasaros pusėje ežys labai daug ėda. Maisto ieškoti pradeda dar nesutemus, baigia jau prašvitus. Gyvūnas stengiasi užsiauginti kuo storesnį poodinį riebalų sluoksnį, kuris saugos nuo šalčio ir teiks energijos.Rudenį ežys randa slėptuvę tankioje gyvatvorėje, malkinėje ar šieno krūvoje. Čia iš sausų lapų ir žolių susisuka lizdą, susiriečia į kamuoliuką ir kietai įminga iki pavasario.

Žiemos miegas
Įmigęs ežys beveik nejuda. Jis taupiai naudoja energiją iš sukauptų riebalų atsargų. Miegančio ežio kvėpavimo reakcijos sulėtėja, organizmui reikia mažiau deguonies. Dėl to gyvūno kvėpavimo judesiai ir širdies plakimas sulėtėja, kūno temperatūra nukrinta.
Sėkmingai peržiemojus tiek pakankamai riebalų sukaupę ežiai. Deja, vėliau gimusiems jaunikliams ne visada pavyksta. Dažniausiai nukenčia ligoti arba anksti netekę motinos ežiukai.
Kartais ežiai slėptuvei pasirenka netinkamą vietą ir gali sušalti. Kai slėptuvė atšąla iki 1 laipsnio Celsijaus, gyvūno gyvybei kyla pavojus. Organizmas sureaguoja: kvėpavimas ir pulsas dažnėja ir ežys atsibunda. Jis dreba, juda ir taip stengiasi sušilti. Vėl užmiega tik tada, kai temperatūra slėptuvėje pakyla. Viduržiemį atsibudęs ežys gali sunaudoti per daug energijos ir žūti nesulaukęs pavasario.

Pabudimas pavasarį
Ežys miega beveik šešis mėnesius. Jis pabunda kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Pabudęs ežys būna netekęs maždaug trečdalio kūno masės ir yra labai alkanas. Dėl to net dieną ieško maisto.