Organizmai ir aplinka: aplinkos taršaOrganizmai ir aplinka: aplinkosaugaOrganizmai ir aplinka: bendrijos struktūra ir mitybos ryšiaiOrganizmai ir aplinka: ekologija ir ekosistemosOrganizmai ir aplinka: jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygąOrganizmai ir aplinka: kaip žiemoja ežys?Organizmai ir aplinka: konkurencijaOrganizmai ir aplinka: plėšrūnai ir grobisOrganizmai ir aplinka: prisitaikę prie aplinkos pokyčiųOrganizmai ir aplinka: žvilgsnis iš arčiau. Žuvinto rezervatas
Organizmai ir aplinka: prisitaikę prie aplinkos pokyčių
Organizmai ir aplinka: prisitaikę prie aplinkos pokyčių
| Kasdieniai pokyčiai Ryte patekėjusi saulė sušildo orą ir dirvą. Šie pokyčiai skatina gyvūnų veiklą: ima čiulbėti paukščiai, dūgzti vabzdžiai. Ant kelmų išlenda pasišildyti ropliai. Augalai į šviesą atgręžia lapus, išskleidžia žiedus. Vakare gyvenimas bendrijoje pamažu rimsta. Dauguma gyvūnų susiranda slėptuves, kuriose ilsisi per naktį. Augalai suskleidžia žiedus. Naktį aktyvūs tik kai kurie gyvūnai. Jų jutimai labai išlavėję. Tai padeda orientuotis tamsoje. Pavyzdžiui, pelėdų, kačių ypač jautri rega ir klausa. Sezoniniai pokyčiai Lietuva yra vidutinių platumų klimato juostoje. Dėl to mūsų krašte yra ryški metų laikų kaita (1 pav.). Pavasarį sudygsta žolės, sulapoja medžiai ir krūmai. Parskrenda paukščiai, iš slėptuvių išlenda peržiemoję vabzdžiai. Pavasarį ir vasaros pradžioje augalai sparčiai auga ir žydi, stuburiniai gyvūnai atsiveda jauniklių. Antroje vasaros pusėje augalai auga lėčiau. Jie kaupia maisto atsargas ir brandina sėklas. Gyvūnai taip pat rengiasi šaltajam laikotarpiui: daug ėda ir stengiasi sukaupti riebalų. Žiemą atšąla. Susidaro sniego danga. Dienos žiemą trumpos, saulė mažai šildo. Oro temperatūra nukrinta iki –20 laipsnių Celsijaus ir žemiau. Tai sunkus išbandymas žiemojantiems organizmams. Jie visi skirtingai prisitaikę išgyventi sunkmetį. Kodėl medžiai meta lapus? Rudenį daugumos medžių lapai pagelsta, nes chlorofilas suyra. Naudingos medžiagos iš lapų išnešamos į šaknis ir kamieną. Paskui medis numeta lapus ir tarsi apmiršta. Organizmo gyvybiniai procesai sulėtėja. Tai vadinamoji ramybės būsena, kuri trunka iki pavasario. Energijos augalas gauna iš maisto atsargų. Nuo žiemos šalčių jį saugo žievė ir kamieno ląstelėse sukaupti angliavandeniai. Pavasarį medis atgyja. Iš šaknų rėtiniais indais į viršų ima kilti medžių sula. Tai saldus skystis, kuriame yra gliukozės. Ją kaip energijos šaltinį medis naudoja. Eglės ir pušys žiemą lieka žaliuoti (2 pav.). Spygliais virtę šių medžių lapai atsparūs šalčiui ir išgarina mažai drėgmės. Pažiūrėk, kaip pušies spyglys prisitaikęs prie nepalankių aplinkos sąlygų (3 pav.). Jis yra siauras, mažo paviršiaus ploto. Spyglių dengia storas vaškinis sluoksnis. Žiotelės mažos, jos išsidėsčiusios įdubusiose vagelėse. Spyglys išvarpytas sakotakių, kuriais teka sakai. Tai klampi gelsvos spalvos derva. Ji turi antiseptinių savybių ir saugo audinius nuo šalčio. Kodėl lapuočiai medžiai rudenį atsikrato lapų? • Lapai yra gležni ir neatsparūs šalčiui. • Sniegas aplimpa lapus. Nuo jo svorio gali lūžti šakos. • Iš įšalusios dirvos augalas įsiurbia mažai vandens. Jo nepakaktų, jei lapai ir toliau garintų drėgmę. Kaip žiemoja žoliniai augalai? Daug žolinių augalų rudenį išbarsto sėklas ir žūva. Nuo šalčio sėklas apsaugo sniego danga. Pavasarį iš jų išauga nauji augalai. Kiti žoliniai augalai per vasarą kaupia maisto atsargas pakitusiuose požeminiuose organuose: šakniavaisiuose, šakniastiebiuose, stiebagumbiuose, svogūnuose. Antžeminės augalo dalys rudenį nunyksta. Žiemoja tik požeminiai organai. Iš jų pavasarį atželia augalai. Augti jie naudoja maisto atsargas. Žolinių augalų vystymosi ciklai nevienodi. Skiriami vienmečiai, dvimečiai ir daugiametčiai augalai (4 pav.). Vienmečiai augalai: žirnis, kvietys, grikis, pupelė, garstukas. Dvimečiai augalai: ridikas, burokėlis, morka. Daugiametčiai augalai: vėdrynas, plukė, jonažolė, kiaulpienė. Kaip žiemoja gyvūnai? Prieš žiemą žinduolių kailis sutankėja (5 pav.). Tokie kailiniai gerai sulaiko kūno šilumą. Dauguma žinduolių užsiaugina storą poodinį riebalų sluoksnį. Šias atsargas jie naudoja, kai trūksta maisto. Riebalų sluoksnis gerai saugo šilumą. Miegapelė uokse arba inkile susisuka lizdą ir miega iki pavasario (6 pav.). Jos kūno temperatūra nukrinta, kvėpavimas ir širdies plakimas sulėtėja. Gyvūnas nieko neėda, pamažu naudoja sukauptas riebalų atsargas. Tokia organizmo būsena vadinama žiemos miegu. Panašiai žiemoja ir ežiai, šikšnosparniai, lokiai. Dauguma paukščių migruoja į šiltesnio klimato kraštus. Iki vasaros pabaigos išskrenda varnėnai, kregždės, gandrai. Kiek vėliau traukia gervės, žąsys. Atšalus orams, visi žiogai ir amarai žūva. Tiesa, prieš tai šių vabzdžių patelės į dirvą padeda kiaušinėlių. Kiaušinėliai peržiemoja, iš jų pavasarį išsirita lervos. Kiti šaltakraujai sausumos gyvūnai prieš žiemą susiranda slėptuvių. Varlės žiemoja vandens telkinių dugne. Žalčiai ir gyvatės slepiasi po samanomis, driežai – urveliuose (7 pav.). Vabzdžiai sulenda į plyšius ar po lapais. Atšalus orams, šaltakraujai organizmai sustingsta, medžiagų apykaita labai sulėtėja. Tai vadinama žiemos sąstingiu. |
