Organizmai ir aplinka: ekologija ir ekosistemos

Organizmai ir aplinka: ekologija ir ekosistemos

Gyvieji organizmai priklauso vieni nuo kitų ir sąveikauja su aplinka. Organizmų ir aplinkos ryšius tiria ekologija.

Aplinka
Kiekvieną organizmą veikia aplinka. Štai buožgalvio vystymasis priklauso nuo aplinkos temperatūros. Jis kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi. Kūdros vandenyje yra dumblių, kuriais minta buožgalvis. Jį patį irgi gali suėsti plėšrūnas. Išvardyti veiksniai yra dalis buožgalvio aplinkos. Vandens temperatūra, deguonis priskiriami prie negyvosios aplinkos veiksnių, maistas ir plėšrūnai – prie gyvosios aplinkos veiksnių.

Nuo individo iki ekosistemos
1 paveikslėlyje parodyta, kaip gyvuosius organizmus skirsto ekologai. Kiekviena gyva būtybė vadinama individu. Pavyzdžiui, ešerys, skruzdėlė, obelis, stirna yra individai. Apibrėžtoje teritorijoje gyvenančios tos pačios rūšies organizmų grupės vadinamos populiacijomis. Pavyzdžiui, tam tikro miško stirnos sudaro šio miško stirnų populiaciją. Miške yra daugybė populiacijų. Visos miško populiacijos vadinamos bendrija. Dar yra ežero, pievos ir kitų bendrijų. Kiekvieną bendriją veikia negyvosios aplinkos veiksniai: saulės šviesa, temperatūra, oras, vanduo, dirvožemis ir kiti. Negyvoji aplinka ir organizmų bendrija sudaro ekosistemą (2 pav.).

Kiekviena gyvūnų ar augalų rūšis ekosistemoje turi buveinę. Taip vadiname vietą, kurioje gyvena tam tikros rūšies organizmai. Tarkime, miško paklotė yra baravyko buveinė, ežero priekrantė – nendrės buveinė.

Yra įvairių ekosistemų. Kiekvienoje iš jų aplinkos sąlygos skiriasi, gyvena ir auga kitokie organizmai. Du pavyzdžiai pateikti 3 paveikslėlyje.

Ekosistemos dar skirstomos į gamtines ir dirbtines. Dirbtinėmis laikomos žmogaus sukurtos ir prižiūrimos ekosistemos: ariamasis laukas, sodas, daržas, gėlynas.

Prisitaikę išgyventi sudėtingomis sąlygomis
Organizmai yra prisitaikę prie aplinkos sąlygų tam tikroje buveinėje. Čia jie randa maisto, vandens, slėptuvę, poravimosi partnerį ir vietą jaunikliams auginti.

Aplinkos sąlygos įvairiose Žemės rutulio vietose skiriasi. Pavyzdžiui, dykumoje yra labai karšta ir sausa, Antarktijoje – itin šalta ir vėjuota. Kaip prie tokių aplinkos sąlygų prisitaikė du gyvūnai, paaiškinta žemiau.

Fenekas gyvena dykumoje

• Ausų kaušeliai dideli, čia daug kraujagyslių. Jose tekantis kraujas į aplinką atiduoda šilumą ir atvėsina kūną.

• Dieną praleidžia urve. Naktį, kai karštis sumažėja, išlenda medžioti.

• Gali negerti kelis mėnesius. Pakanka vandens, kurį gauna iš suėsto maisto.

Pingvinas gyvena Antarktijoje

• Purios plunksnos ir storas poodinis riebalų sluoksnis gerai sulaiko šilumą.

• Apatinėse galūnėse yra speciali kraujotakos sistema, kuri neleidžia nušalti pėdoms.

• Šaltyje pingvinai telkiasi į būrį ir šildo vienas kitą.