Paveldėjimas ir evoliucija: dirbtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: evoliucijos teorijaPaveldėjimas ir evoliucija: fosilijosPaveldėjimas ir evoliucija: gamtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: kintamumasPaveldėjimas ir evoliucija: paveldėjimo ypatumaiPaveldėjimas ir evoliucija: paveldimosios informacijos perdavimasPaveldėjimas ir evoliucija: šunų veislės
Paveldėjimas ir evoliucija: fosilijos
Paveldėjimas ir evoliucija: fosilijos
| Žuvusių organizmų kūnai gana greitai suyra. Juos ardo įvairios bakterijos ir kiti skaidytojai. Kartais žuvusio organizmo kūnas išlieka tūkstančius ar net milijonus metų. Tu jau žinai, kad tokios organizmų liekanos vadinamos fosilijomis. Fosilijų aptinkama retai ir tik tam tikrose vietose: atodangose, šachtose, karjeruose. Geriausiai išsilaikę radiniai atskiriami nuo uolienų ir vežami į laboratoriją. Išsamūs tyrimai padeda atkurti priešistorinių gyvūnų išvaizdą, nustatyti fosilijos amžių. Kaip susidaro fosilijos? Dauguma fosilijų randama nuosėdinėse uolienose. Jos susidaro iš dumblo ar smėlio, kuris kaupiasi jūrose, ežeruose. 2 paveikslėlyje parodyta, kaip susidaro žuvų fosilijos. Žuvusios žuvies kūnas nuskęsta, jį užkloja dumblas. Minkštieji audiniai suyra, lieka tik griaučiai. Nuosėdų sluoksnis vandens telkinyje storėja, slėgis didėja. Žuvies griaučiai pamažu suakmenėja. Per milijonus metų dumblas virsta kieta uoliena. Žemės plutos judesiai iškelia nuosėdines uolienas į paviršių. Atsiveria suakmenėjusios žuvies griaučių liekanos. Fosilijų rūšys Minkštose uolienose gyvūnai paliko pėdų atspaudų, kuriuos užklojo dumblas. Per milijonus metų jis virto uoliena. Pašalinus šį sluoksnį, atsiveria suakmenėjusių pėdsakų. Pagal juos mokslininkai gali atkurti gyvūno judėjimą. Labai retais atvejais organizmai nuskęsta dervoje arba pelkėje. Tokioje aplinkoje yra gamtinių konservantų, kurie gali ilgai išsaugoti žuvusio organizmo kūną. Pavyzdžiui, gintare galima aptikti prieš milijonus metų gyvenusių vabzdžių. Tokie radiniai vadinami inkliuzais. Durpynuose randama nuskendusių žinduolių, žmonių. Gyvybės istorija fosilijose Per paskutinius kelis šimtus metų pavyko rasti daug fosilijų. Lygindami fosilijas mokslininkai nustatė, kaip per milijonus metų kito organizmai. 5 paveikslėlyje parodyta penkių stuburinių gyvūnų klasių evoliucija. Juostų plotis šioje schemoje rodo rūšių skaičių (daug ar mažai), o jungtys rodo kilmę. 6 paveikslėlyje parodyta prieš 150 milijonų metų gyvenusio archeopterikso fosilija. Matyti, kad gyvūnas panašus į paukštį, nes turi sparnus, plunksnas. Tačiau jam būdingi ir roplio požymiai: dantys, laisvi priekinų galinių pirštakauliai, ilga iš slankstelių sudaryta uodega. Galima sakyti: šis gyvūnas yra pusiau paukštis, pusiau roplys. Tokie organizmai vadinami pereinamosiomis formomis. Jų fosilijos yra labai svarbus evoliucijos įrodymas. Archeopterikso fosilija rodo, kad paukščiai kilo iš roplių. Mes niekada nerasime visų fosilijų. Dauguma jų palaidotos giliuose uolienų sluoksniuose, kitos suiro dar iki žmogaus atsiradimo. Aptinkamos fosilijos dažnai būna ne visos: vos keli kaulai ar kriauklės gabalėlis. Mokslininkai labai džiaugiasi, jeigu pavyksta rasti ir atkurti visus griaučius. Įspūdingiausi radiniai eksponuojami muziejuose. |
