Paveldėjimas ir evoliucija: dirbtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: evoliucijos teorijaPaveldėjimas ir evoliucija: fosilijosPaveldėjimas ir evoliucija: gamtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: kintamumasPaveldėjimas ir evoliucija: paveldėjimo ypatumaiPaveldėjimas ir evoliucija: paveldimosios informacijos perdavimasPaveldėjimas ir evoliucija: šunų veislės
Paveldėjimas ir evoliucija: evoliucijos teorija
Paveldėjimas ir evoliucija: evoliucijos teorija
| Kaip susidarė Žemė? Iš kur atsirado gyvybė? Tai visą laiką rūpėjo žmonėms. Legendos pasakoja, kad pasaulį sukūrė Dievas. Taip rašoma ir Šventajame Rašte. Iki devynioliktojo amžiaus vidurio žmonės tikėjo dieviškuoju pasaulio kilmės aiškinimu. Kai kurie ir dabar juo tiki. Šiandien yra žinoma, kad visi organizmai pamažu išsivystė iš paprastesnių gyvybės formų. Šis procesas truko labai ilgai ir vadinamas evoliucija. Tačiau prieš kelis šimtmečius žmonijos žinios apie gyvybės raidą buvo labai skurdžios. Čarlzas Darvinas gimė 1809 metais. Nuo pat mažumės jis domėjosi augalais ir gyvūnais. Baigęs universitetą jaunasis gamtininkas 1831 metais laivu „Beagle“ išvyko į tolimą kelionę. Per penkerius metus jis apiplaukė pasaulį, aplankė kelis žemynus (1 pav.). Darvinas piešė aptiktus organizmus, kruopščiai užsirašinėjo pastabas. Jis surinko didelę gyvūnų ir augalų kolekciją. Mokslininkas aptiko fosilijų – seniai išmirusių organizmų liekanų. „Beagle“ mėnesiui sustojo Galapagų salose, netoli Pietų Amerikos pakrantės. Darvinas tyrinėjo šių salų gamtą. Vėliau mokslininkas išnagrinėjo surinktus duomenis ir padarė įdomių išvadų. Galapagų kikiliai Galapaguose Darvinas ištyrė trylika kikilių rūšių. Jis atkreipė dėmesį į nevienodą paukščių snapų formą. Kiekvienos rūšies kikiliai buvo prisitaikę skirtingai maitintis (4 pav.). Pavyzdžiui, stambus snapas skirtas kietiems vaisiams trupinti, siauras ir smailus – vabzdžiams lesti. Mokslininkas nusprendė, kad visi šie paukščiai kilo iš vienos rūšies kikilių, kurie atskrido į salas iš žemyno. Kikiliai pamažu keitėsi prisitaikydami prie skirtingo maisto. Gamtinės atrankos teorija Darvinas pradėjo ieškoti evoliucijos įrodymų. Jis nagrinėjo sukauptą medžiagą, dalyvavo mokslinėse diskusijose. Per 20 metų Darvinas parašė knygą „Rūšių atsiradimas“. Joje mokslininkas įvardijo gamtinę atranką ir paaiškino, kaip galėjo vykti evoliucija. Darvinas savo teoriją pavadino gamtinės atrankos teorija. Darvinas pirmasis nurodė evoliucijos priežastis ir aprašė, kaip ji vyksta. Savo mintis jis pagrindė argumentais. Vėliau teoriją papildė kiti mokslininkai, patvirtino tyrimai ir atradimai. Taip Darvino idėjos virto evoliucijos teorija. Darvinas laikomas šios teorijos pradininku. Gamtinės atrankos teorijos pagrindinės mintys: 1. Gyvieji organizmai susilaukia daugybės palikuonių. 2. Gyvūnų ir augalų skaičius mažai kinta, nes daug organizmų žūva kovoje už būvį. 3. Tos pačios rūšies individams būdingas kintamumas. Kai kurie individai yra geriau prisitaikę prie aplinkos sąlygų, todėl turi daugiau galimybių išgyventi. Jie dauginasi ir perduoda naudingus požymius palikuonims. Praščiau prisitaikiusieji žūva. Darvino mintis apie gamtinę atranką kritikavo dvasininkai, politikai, žurnalistai, mokslininkai (5 pav.). Dauguma to meto žmonių tikėjo Šventuoju Raštu. Jame aprašyta, kaip Žemę per šešias dienas sukūrė Dievas. Darvinas mėgino apginti savo mintis, tačiau trūko įrodymų. Tuo pasinaudojo teorijos kritikai. Įrodinėdamas savo tiesą Darvinas turėjo įveikti tris problemas. Pirmoji problema. Devynioliktojo amžiaus viduryje buvo ištirta mažai fosilijų. Dabar mokslininkai yra radę ir ištyrę daugybę fosilijų. Jos patvirtina evoliucijos teoriją. Antroji problema. Darvino laikais buvo manoma, kad Žemės amžius yra apie 6 tūkstančiai metų. Kaip per tokį trumpą laiką išsivystė tiek daug rūšių? Dabartiniai tyrimai rodo, kad Žemės amžius – apie 4,8 milijardo metų. Gyvybė atsirado maždaug prieš 3 milijardus metų. Trečioji problema. Darvinas negalėjo paaiškinti kintamumo ir paveldėjimo, nes nežinojo apie genus. Naujausi moksliniai atradimai atskleidė šias paslaptis. Ginčai baigėsi? 1996 metais popiežius Jonas Paulius Antrasis pasakė: „... naujausi mokslo atradimai mums leido suprasti, kad evoliucijos teorija yra daugiau nei hipotezė“. Taip buvo padėtas taškas Bažnyčios ir evoliucijos teorijos šalininkų ginče. Tačiau svarstymai apie gyvybės atsiradimą ir raidą nesiliaują. Kai kurie žmonės mano, kad evoliucijos teorija juos žeidžia asmeniškai. Vadinasi, ginčai nesibaigs niekada. |
