Paveldėjimas ir evoliucija: dirbtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: evoliucijos teorijaPaveldėjimas ir evoliucija: fosilijosPaveldėjimas ir evoliucija: gamtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: kintamumasPaveldėjimas ir evoliucija: paveldėjimo ypatumaiPaveldėjimas ir evoliucija: paveldimosios informacijos perdavimasPaveldėjimas ir evoliucija: šunų veislės
Paveldėjimas ir evoliucija: gamtinė atranka
Paveldėjimas ir evoliucija: gamtinė atranka
| Skruzdėlyne per metus išsirita tūkstančiai skruzdėlių darbininkių. Vasaros viduryje jos išperė šimtus sparnuotų patinų ir patelių. Apvaisintos jaunos motinėlės numeta sparnus ir pradeda naujus skruzdėlynus. Kodėl pasaulis nevirto ištisiniu skruzdėlynu? Atsakymas labai paprastas: dauguma skruzdėlių neišgyvena. Ta pati taisyklė galioja ir kitiems organizmams. Orchidėjos paskleidžia milijonus sėklų. Tik kai kurios iš jų patenka į tinkamas sąlygas ir sudygsta. Žuvys išneršia tūkstančius ikrų. Iš jų išsirita tik brandūs jaunikliai. Kova už būvį Jūriniai vėžliai deda kiaušinius paplūdimio smėlyje. Gerą uoslę turintys žinduoliai daug jų iškapsto ir suėda. Išsiritusius ir ropojančius per paplūdimį vėžliukus puola kirai, jūroje juos gaudo plėšrūnai. Be to, reikia susirasti maisto. O kur dar įvairiausi parazitai, ligos. Daug jaunų vėžlių žūva. Tik vienas kitas subręsta, poruojasi ir grįžta į paplūdimį dėti kiaušinių. Kaip matai, gamtoje organizmai nuolat varžosi dėl išlikimo. Tai yra kova už būvį. Daug organizmų šioje kovoje žūva. Išlieka ir dauginasi geriausiai prisitaikiusieji 3 paveikslėlyje parodyta, kaip gepardas vejasi antilopę. Vienų gepardų galūnės yra trumpesnės, kitų – ilgesnės. Ilgakojai yra šiek tiek greitesni, todėl dažniau paveja grobį. Jie turi daugiau galimybių išgyventi. Sakome: yra geriau prisitaikę prie aplinkos sąlygų. Geriausiai prisitaikę organizmai išgyvena ir sulaukia brandos. Tik jie gali daugintis, perduoti palikuonims savo genus. Taip iš kartos į kartą gamta atrenka organizmus. Šis procesas vadinamas gamtine atranka. Beržinis šėrėjasprindis Beržinis šėrėjasprindis – Europoje paplitęs naktinis drugys. Yra dvi jo atmainos: šviesesnė ir tamsesnė. Naktį šie drugiai skraido, dieną ilsisi ant medžių kamienų. Bernardas Ketlevelas tyrė Didžiojoje Britanijoje surinktas drugių kolekcijas. Jis pastebėjo, kad iki 1850 metų vyravo šviesioji beržinių šėrėjasprindžių atmaina. Pasitaikydavo vos vienas kitas tamsus individas. Vėliau tamsių drugių daugėjo. XIX a. pabaigoje šviesieji drugiai tapo retenybe, ypač kolekcijose iš rajonų, kuriuose buvo pastatyta daug fabrikų. Šviesūs drugiai yra prisitaikę slėptis ant kerpėmis apaugusių medžių kamienų (4 pav. A). Atsiradus fabrikams, imta deginti daug anglių. Medžių kamienai aprūko. Šviesūs drugiai tapo lengvu grobiu paukščiams, nes bolavo ant tamsios žievės. Tamsūs drugiai buvo sunkiau pastebimi ir paukščiai jų lesė mažiau. Dėl to tuose rajonuose, kur daug fabrikų, ėmė vyrauti tamsioji beržinių šėrėjasprindžių atmaina. Atsparios bakterijos Įsivaizduokime, kad žmogus serga bakterine liga. Jo organizme yra milijonai ligą sukėlusių bakterijų. Pradėjus gydyti antibiotiku, pavyzdžiui, penicilinu, dauguma bakterijų žūva. Tačiau kelios gali turėti geną, kuris lemia atsparumą šiam vaistui. Jos išlieka ir dauginasi. Po kiek laiko žmogaus organizme lieka tik antibiotikui atsparios bakterijos (5 pav.). Atsparių bakterijų atsiradimas labai pavojingas žmonių sveikatai ar net gyvybei. Dėl to mokslininkai priversti kurti naujus antibiotikus. Deja, atsiranda ir naujiems vaistams atsparių bakterijų. |
