Paveldėjimas ir evoliucija: dirbtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: evoliucijos teorijaPaveldėjimas ir evoliucija: fosilijosPaveldėjimas ir evoliucija: gamtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: kintamumasPaveldėjimas ir evoliucija: paveldėjimo ypatumaiPaveldėjimas ir evoliucija: paveldimosios informacijos perdavimasPaveldėjimas ir evoliucija: šunų veislės
Paveldėjimas ir evoliucija: paveldimosios informacijos perdavimas
Paveldėjimas ir evoliucija: paveldimosios informacijos perdavimas
| Kiekvienoje ląstelėje yra užkoduota informacijos, arba nurodymų. Jie valdo visą ląstelės veiklą. Po apvaisinimo šie nurodymai kontroliuoja naujo organizmo augimą ir vystymąsi. Chromosomos ir genai Ląstelės branduolio viduje yra chromosomų. Tai maži į siūlus panašūs ir tik pro mikroskopą matomi dariniai. Visos ląstelėje esančios chromosomos sudaro chromosomų rinkinį. Daugumoje žmogaus ląstelių yra po 46 chromosomas, arba po 23 chromosomų poras. Tai žmogaus chromosomų rinkinys. Skirtingų organizmų chromosomų rinkiniai nevienodi. Chromosomos sudarytos iš DNR. Tai cheminė medžiaga, kurios molekulės panašios į ilgas ir plonas gijas. Jos telpa ląstelės branduolyje, nes yra tankiai susivijusios. DNR molekulės atkarpose yra užkoduota įvairių ląstelės gyvybinės veiklos nurodymų. Kiekviena tokia atkarpa vadinama genu. Vienoje chromosomoje gali būti tūkstančiai genų. DNR molekulės ypatybės: DNR molekulėje gali būti saugoma labai daug informacijos. DNR molekulė gali save kopijuoti ir taip perduoti informaciją kitai kartai. Informacijos perdavimas Žmogaus spermatozoiduose ir kiaušinėliuose yra po 23 chromosomas. Dvigubai mažiau nei kitose organizmo ląstelėse. Vykstant apvaisinimui, lytinių ląstelių branduoliai susilieja. Dėl to apvaisintame kiaušinėlyje būna 46 chromosomos. Šis procesas supaprastintai parodytas 5 paveikslėlyje. Apvaisintas kiaušinėlis yra naujo organizmo pirmoji ląstelė. Vieną pusę chromosomų ji yra gavusi iš tėvo, kitą pusę – iš motinos. Kartu su chromosomomis iš tėvų atkeliauja ir genai. Dėl to ką tik užsimezgusi gyvybė turi pusę tėvo ir pusę motinos genų. Apvaisintas kiaušinėlis po kiek laiko pradeda dalytis, iš jo vystosi naujas organizmas. Po kiekvieno motininės ląstelės dalijimosi dukterinėse ląstelėse lieka toks pats chromosomų skaičius. Dėl to į naujai susidarančias ląsteles perduodama ta pati informacija. Vyro ir moters chromosomos labai panašios. Skiriasi tik 23-ioji chromosomų pora. Ši pora yra lytinės chromosomos. Jos taip vadinamos todėl, kad nulemia žmogaus lytį. Lytinės chromosomos yra skirtingo dydžio. Viena ilgesnė, kita trumpesnė. Ilgesnioji vadinama X chromosoma, trumpesnioji – Y chromosoma. Moters ląstelėse yra po dvi X chromosomas. Vyro ląstelėse yra po vieną X ir Y chromosomą. Subrendę moters kiaušinėliai turi tik X chromosomą. Subrendę spermatozoidai gali turėti X arba Y chromosomą. Kūdikio lytis priklauso nuo to, kuris spermatozoidas apvaisins kiaušinėlį. Pusė spermatozoidų turi X chromosomą, kita pusė – Y chromosomą. Dėl to berniukų ir mergaičių gimsta maždaug po lygiai. |
