Paveldėjimas ir evoliucija: dirbtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: evoliucijos teorijaPaveldėjimas ir evoliucija: fosilijosPaveldėjimas ir evoliucija: gamtinė atrankaPaveldėjimas ir evoliucija: kintamumasPaveldėjimas ir evoliucija: paveldėjimo ypatumaiPaveldėjimas ir evoliucija: paveldimosios informacijos perdavimasPaveldėjimas ir evoliucija: šunų veislės
Paveldėjimas ir evoliucija: kintamumas
Paveldėjimas ir evoliucija: kintamumas
| Panašūs, bet skirtingi Pažiūrėk į kačiukus (1 pav.). Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi? Vienos rūšies organizmai labai panašūs, tačiau skiriasi kailio spalva, kūno masė, dydis. Šie nedideli skirtumai atsiranda dėl kintamumo. Kintamumas būdingas ir žmonėms. Pažiūrėk į klasės mokinius. Vieni yra stambesni, kiti smulkesni. Vieni yra šviesiaplaukiai, kiti tamsiaplaukiai. Vieni yra aukštesni, kiti žemesni (2 pav.). Skiriasi akių spalva, nosies ir ausų kaušelių forma. Tolygusis ir netolygusis kintamumas Pažiūrėk į 3 paveikslėlyje nubražtą kreivę. Joje matyti, kad dauguma klasės mokinių yra vidutinio ūgio. Yra ir žemesnių ar aukštesnių nei vidurkis. Jų skaičius nuo vidurio į kraštus tolygiai mažėja. Dėl to kreivė yra varpo pavidalo. Tai vadinama tolygiuoju kintamumu. Tolygiai kinta ne tik žmonių ūgis, bet ir kūno masė. Pažiūrėk į stulpelinę diagramą 4 paveikslėlyje. Joje matyti klasės mokinių skirstymas pagal akių spalvą. Šis požymis kinta netolygiai. Labai tinkamas pavyzdys yra lytis: tu esi vaikinas arba mergina. Arba gebėjimas susukti liežuvį: tu gali tai padaryti arba negali. Tai vadinama netolygiojo kintamumo. Kintamumo priežastys Įdėmiai įsižiūrėk į 5 paveikslėlį. Ar pastebi moterų panašių bruožų? Smakro ir nosies forma, akių ir plaukų spalva yra iš kartos į kartą perduodami požymiai. Jie dar vadinami paveldimaisiais požymiais. Juos paveldime iš savo tėvų, mūsų tėvai – iš savo tėvų. Bet tėvai ir vaikai nėra vienodi. Netgi tarp brolių ir seserų galima įžvelgti skirtumų. Kokių požymių paveldės vaikas, lemia genai. Jie slypi kiekvienos ląstelės branduolyje. Genuose saugoma informacija apie visas organizmo savybes. Per kiekvieną apvaisinimą susidaro naujas genų derinys. Dėl to net tų pačių tėvų vaikai skiriasi. Išimtis – iš vieno apvaisinto kiaušinėlio išsivystę dvyniai. Jie yra labai panašūs. Organizmo požymius lemia ne tik genai, bet ir aplinkos sąlygos. Pavyzdžiui, žmogaus odos spalva priklauso nuo genų, bet vasarą oda nuo saulės tampa rusvesnė. Kai kurie paveldimieji ir aplinkos sąlygų nulemti požymiai parodyti 6 paveikslėlyje. Paveldėtus požymius žmonės gali keisti. Nusidažę plaukus pakeičiame natūralią jų spalvą. Specialiomis plokštelėmis ištiesiname kreivai išaugusius dantis. Kai kuriuos įgimtus trūkumus galima koreguoti pasitelkiant plastinę chirurgiją. |
