Sveikata: švara ir higiena
Sveikata: švara ir higiena
| Kasdien liečiame durų rankenas, turėklus, jungiklius, klozeto dangčius. Visi šių daiktų paviršiuje yra daugybė mikroorganizmų. Dauguma jų yra nekenksmingi, tačiau kai kurie gali patekti į organizmo vidų ir sukelti sunkių ligų. Ligų sukėlėjų naikinimas Tualeto valikliuose yra cheminių medžiagų, kurios naikina mikroorganizmus. Tokios medžiagos vadinamos dezinfekuojamosiomis priemonėmis. Jos naudojamos baseinuose, ligoninėse, virtuvėse, tualetuose. Tai labai stipriai veikiantys chemikalai. Dauguma dezinfekuojamųjų priemonių gali pakenkti žmogaus odai, akims. Dėl to šias priemones reikia naudoti labai atsargiai. Jodas, vandenilio peroksidas, medicininis spiritas naudojami žaizdoms tepti, odai nuvalyti prieš įšvirkščiant vaistus. Šios cheminės medžiagos stabdo infekcijos plitimą ant gyvų audinių. Jos vadinamos antiseptikais. Dauguma antiseptikų nenaikina mikroorganizmų, tik sustabdo jų dauginimąsi. Rankų plovimas ir nagų priežiūra Kai kurias užkrečiamąsias ligas sukeliantys mikrobai ir parazitinių kirmėlių kiaušinėliai plinta per nešvarias rankas. Dėl to labai svarbu kuo dažniau jas plauti. Rankas plauk kruopščiai. Iš pradžių sušlapink, paskui gerai įtrink muilu ir nuplauk šiltu vandeniu. Rankas reikia plauti prieš valgio gaminimą arba prieš valgant. Būtinai nusiplauk ir po to, kai išeini iš tualeto, paglostai šunį ar katę. Panagės yra puiki vieta nešvarumams ir mikrobams kauptis. Ilgi nagai lengvai lūžta, kartais net įauga į odą. Dėl to nagus reikia laiku kirpti. Rankų nagai auga greičiau. Jie kerpami kas savaitę. Kojų nagai kerpami du kartus per mėnesį. Pėdų priežiūra Avėk patogią ir kokybišką avalynę. Jei batai per maži, ant pėdų gali atsirasti nuospaudų arba pūslių. Pažeistą vietą patepk specialiu kremu ir užklijuok pleistru. Pėdų ir kojų nagų grybeliu galima apsikrėsti dušo kabinose, pirtyse, persirengimo kambariuose. Sergantys žmonės šiose vietose palieka grybo atplaišų. Grybelis prikimba prie sveiko žmogaus pėdų ir ima augti. Jis labiausiai pažeidžia pėdos kraštus, tarpupirščius. Pažeistas vietas iš pradžių ima niežėti, paskui oda parausta. Po kurio laiko ji pradeda pleišėti. Jeigu nesigydoma, grybelis gali pažeisti ir nagus. Nuo pėdų ir nagų grybelio gydomasi vaistiniais kremais. Gydymas trunka ilgai. Pėdų ir nagų grybelio infekcijos galima išvengti: • Dušuose, pirtyse, baseinuose avėk gumines šlepetes. • Niekad nesinaudok kito žmogaus rankšluosčiais, nesiauk svetimų batų, šlepečių. • Kasdien plauk ir sausai nušluostyk kojas. • Avėk natūralios odos batus ir natūralių pluoštų kojines. Sintetinės medžiagos skatina kojų prakaitavimą ir sudaro palankias sąlygas grybeliui augti. • Kasdien keisk kojines. Prausimasis ir drabužių skalbimas Žmogaus odoje yra prakaito ir riebalų liaukų. Jų išskyrose veisiasi įvairūs mikroorganizmai, taip pat ir ligų sukėlėjai. Kiekvienas žmogus privalo praustis (7 pav.). Šiltas vanduo ir muilas pašalina nuo odos nešvarumus, mikrobus. Prausiantis atsikratoma ir nemalonaus kvapo. Dėvimi drabužiai tepasi, todėl svarbu juos laiku skalbti. Apatinį trikotažą būtina keisti kasdien, nes jis sugeria daugiausia prakaito. Dažniau reikia skalbti ir sportinę aprangą. Dirbtiniai pluoštai prasčiau sugeria prakaitą ir kvapus. Todėl geriau vilkėti natūralių pluoštų (pavyzdžiui, medvilninius) drabužius, ypač apatinį trikotažą. Geriamojo vandens ir maisto higiena Vandentiekio vandenį galima gerti nesibaiminant. Šulinių ir šaltinių vanduo gali būti užterštas, todėl jį būtina filtruoti. Dauguma bakterijų žūva vandenį verdant. Upių, ežerų ir kūdrų vandenyje gali būti pavojingų ligų sukėlėjų, todėl niekada negerk iš atvirų vandens telkinių. Mikroorganizmai gadina maisto produktus ir išskiria nuodingų medžiagų. Per maistą plinta ir kai kurie ligų sukėlėjai. Dėl to maisto produktų gamintojai, pardavėjai laikosi griežtų higienos reikalavimų. Naudojami įvairūs konservavimo būdai. Jie apsaugo maisto produktus nuo žalingo mikroorganizmų poveikio. Maisto konservavimo būdai Kaitinimas. Karštis sunaikina mikroorganizmus. Dėl to iškaitintas ir sandariuose induose laikomas maistas gali ilgai stovėti nesugedęs. Atšaldymas ir užšaldymas. Žema temperatūra sulėtina arba sustabdo mikroorganizmų dauginimąsi. Kuo ji žemesnė, tuo ilgiau galima išlaikyti produktą (8 pav.). Džiovinimas. Išdžiovintuose maisto produktuose lieka mažai vandens, todėl mikroorganizmai nustoja daugintis. Cheminių medžiagų įterpimas. Marinuojant naudojamas actas arba citrinų rūgštis, sūdant – druska. Į uogienes dedama cukraus. Mėsos gaminiai rūkomi (dūmuose yra konservuojančių medžiagų). Į daugelį maisto produktų gamintojai deda konservantų. Jie pailgina produkto vartojimo terminą. |
