Sveikata: organizmo gynyba
Sveikata: organizmo gynyba
| Aplinkoje yra daugybė ligų sukėlėjų. Jie patenka ant žmogaus kūno ir skverbiasi į vidų. Ligų sukėlėjų patekimas į organizmą vadinamas infekcija. Žmogaus organizmas ginasi nuo ligų sukėlėjų. Yra keli gynybos būdai, kuriuos galima palyginti su karinio dalinio gynyba mūšyje (1 pav.). Jei pirmąją gynybos liniją priešas pralaužia, į mūšį stoja antroji. Antroji gynybos linija Kai kurie ligų sukėlėjai vis dėlto patenka į organizmo vidų. Čia darbo imasi antroji žmogaus organizmo gynybos linija – imuninė sistema. Plačiau jos veikimą nagrinėsi vyresnėse klasėse. Dabar apžvelgsime tik baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) veiklą. Žmogaus kraujyje yra kelių rūšių leukocitų. Jie skirtingais būdais nukenksmina ligų sukėlėjus (3 pav.). Antikūnų gamyba vėluoja Imuninė sistema ne iš karto reaguoja į pokyčius. Gali praeiti kelios dienos, kol leukocitai ims sparčiai dalytis ir veikti. Tuomet išsiskiria vis daugiau antikūnų, o virusų mažėja. Kartu organizme mažėja ir nuodingų medžiagų, todėl ligonis sveiksta. Kol leukocitai susidoros su mikrobais, praeis beveik savaitė. Tik tada galėsime sakyti, kad žmogus pasveiko. Atsparumas užkrečiamosioms ligoms Kai kuriomis užkrečiamosiomis ligomis persirgę žmonės įgyja atsparumą šioms ligoms, arba imunitetą. Pavyzdžiui, persirgus vėjaraupiais, daugiau nesusergama šia liga. Imunitetą galima sukurti ir dirbtinai. Pavyzdžiui, skiepijant žmogui suleidžiama nukenksmintų ligos sukėlėjų (4 pav.). Imuninė sistema reaguoja ir pradeda gaminti antikūnus. Lietuvoje vaikai skiepijami nuo poliomielito, tuberkuliozės, tymų ir kitų ligų. |
