Dauginimasis ir vystymasis: apdulkinimas ir apvaisinimasDauginimasis ir vystymasis: augalų vegetatyvinis dauginimasisDauginimasis ir vystymasis: dauginimosi būdaiDauginimasis ir vystymasis: gyvūnų dauginimasisDauginimasis ir vystymasis: gyvūnų tėviška globaDauginimasis ir vystymasis: nuo sėklos iki augaloDauginimasis ir vystymasis: organizmų augimas ir vystymasisDauginimasis ir vystymasis: sėklos ir vaisiaiDauginimasis ir vystymasis: sėklų platinimasDauginimasis ir vystymasis: vaismedžių skiepijimasDauginimasis ir vystymasis: žiedas - dauginimosi organas
Dauginimasis ir vystymasis: organizmų augimas ir vystymasis
Dauginimasis ir vystymasis: organizmų augimas ir vystymasis
| Kaip organizmas auga? Kūno masės ir matmenų nuolatinis didėjimas vadinamas augimu. Vieni organizmai auga visą gyvenimą, kiti – iki tam tikro amžiaus. Daugumos organizmų gyvybė prasideda nuo apvaisintos moteriškosios lytinės ląstelės. Ši ląstelė dalijasi į dvi, paskui į keturias ląsteles ir taip toliau. Tai vadinama ląstelių dalijimusi (1 pav.). Taip susiformuoja iš tūkstančių, milijonų ląstelių sudaryti organizmai. Ląstelių dalijimuisi būtina energija ir statybinės medžiagos. Štai kodėl augančiam organizmui reikia tinkamai maitintis. Gyvūnų augimas Pasižiūrėk į žmogaus augimo kreivę (2 pav.). Žmogus sparčiausiai auga kūdikystėje ir paauglystėje. Sulaukęs pilnametystės jis augti nustoja. Panaši augimo kreivė būdinga ir kitiems žinduoliams, taip pat paukščiams, ropliams bei varliagyviams. Žuvys auga visą gyvenimą, tačiau senstantis organizmas auga lėčiau. Nariuotakojai auga kiek kitaip. Jų augimo kreivė panaši į laiptelius (3 pav.). Nariuotakojams augti trukdo tvirta chitininė danga, kuri negali išsitempti. Pavyzdžiui, krabas arba vėžys auga tik tada, kai išsineria. Naujai kūno dangai sukietėjus, augimas laikinai sustoja. Kelis kartus per gyvenimą neriąsi ir vabzdžiai (4 pav.). Augalų augimas Augalai auga visą gyvenimą. Tam tikrose augalo vietose yra gaminamųjų audinių. Jų ląstelės sparčiai dalijasi. Augimas vyksta tik šiose vietose (5 pav.). Dalijantis ląstelėms ūglio viršūnėje, augalas stiebiasi į viršų. Dalijantis ląstelėms šaknies gale, šaknis skverbiasi gilyn į dirvą. Panagrinėk šaknies galiuko pjūvį (6 pav.). Galiuką gaubia šaknies šalmelis. Jis saugo šaknies viršūnę nuo sužalojimo, kai ji skverbiasi į dirvą. Virš šalmelio – gaminamoji zona. Čia yra smulkių ir sparčiai besidalijančių ląstelių. Virš gaminamosios yra augimo zona. Čia naujai susidariusios ląstelės tįsta, todėl šaknis skverbiasi gilyn. Kaip storėja augalo stiebas? Augalo stiebas ne tik stiebiasi į viršų, bet ir storėja. Stiebo viduje, po žieve yra brazdas. Jis sudarytas iš gaminamojo audinio. Dalijantis brazdo ląstelėms į vidų, susidaro mediena. Dalijantis į išorę – susidaro karniena. Medienos ląstelių susiformuoja daugiau negu karnienos. Dėl to medžių kamienuose toks storas medienos sluoksnis (7 pav.). Karnienos išorinės ląstelės atmiršta, iš jų formuojasi kamštis. Tai paviršinis žievės sluoksnis, saugantis giliau esančius audinius. Pavasarį ir vasaros pradžioje medžiai auga sparčiai. Susidaro šviesi ankstyvoji mediena. Antroje vasaros pusėje augimas sulėtėja, susidaro tamsesnė vėlyvoji mediena. Žiemą medis neauga. Vienas ankstyvosios ir vėlyvosios medienos žiedas sudaro metinę rievę. Pagal rievų skaičių galima nustatyti medžio amžių. Vystymasis Augantis organizmas ne tik didėja, bet ir darosi sudėtingesnis. Kinta kūno forma, atsiranda naujų požymių. Šie organizmo pokyčiai dar vadinami vystymusi. Dauguma organizmų nustoja vystytis, kai lytiškai subręsta. Žmogaus fizinis vystymasis trunka 18–20 metų. Kai kurių gyvūnų kūno pokyčiai yra stebinantys. Pavyzdžiui, iš buožgalvio išauga varlė, iš vikšro – drugys. Vabzdžiams būdingas dvejopas vystymasis (8, 9 pav.). |
