Dauginimasis ir vystymasis: apdulkinimas ir apvaisinimasDauginimasis ir vystymasis: augalų vegetatyvinis dauginimasisDauginimasis ir vystymasis: dauginimosi būdaiDauginimasis ir vystymasis: gyvūnų dauginimasisDauginimasis ir vystymasis: gyvūnų tėviška globaDauginimasis ir vystymasis: nuo sėklos iki augaloDauginimasis ir vystymasis: organizmų augimas ir vystymasisDauginimasis ir vystymasis: sėklos ir vaisiaiDauginimasis ir vystymasis: sėklų platinimasDauginimasis ir vystymasis: vaismedžių skiepijimasDauginimasis ir vystymasis: žiedas - dauginimosi organas
Dauginimasis ir vystymasis: gyvūnų dauginimasis
Dauginimasis ir vystymasis: gyvūnų dauginimasis
| Dauguma gyvūnų yra skirtingų lyčių ir dauginasi lytiniu būdu. Tik kai kurie gali daugintis nelytiškai. Šioje temoje panagrinėsime dauginimosi ypatumus ir apvaisinimo būdus. Partnerio paieška Artėjant tuoktuvių metui, patinai pradeda ieškoti patelių. Jie pateles prisišaukia baubimu, kurkimu, rėkimu ar giesmėmis. Nemažai žinduolių ir vabzdžių partnerį randa pagal kvapą. Patinai ir patelės skiriasi kūno dydžiu, spalvingumu (1 pav.). Elnių, stirnų ir briedžių patinams prieš veisimosi sezoną užauga ragai. Paukščių patinų plunksnos tampa spalvingesnės. Per tuoktuves stuburiniams gyvūnams būdingas sudėtingas elgesys. Patinai kovoja tarpusavyje arba stengiasi įsiteikti patelėms (2 pav.). Išorinis apvaisinimas Daugelis vandens gyvūnų vyriškąsias ir moteriškąsias lytines ląsteles išleidžia į vandenį. Plakdami žiuželiais spermatozoidai plaukioja, randa kiaušinėlius ir juos apvaisina. Procesas vyksta organizmo išorėje, todėl vadinamas išoriniu apvaisinimu. Šis apvaisinimo būdas būdingas žuvims ir daugumai varliagyvių. Žuvų patelės į vandenį išleidžia ikrus. Tai smulkūs kiaušiniai plonu apvalkalu. Žuvų patinai į vandenį išleidžia spermą. Tai balkšvos spalvos skystis su spermatozoidais. Procesas vadinamas nerštu. Neršti žuvys renkasi į tinkamas vietas, vadinamąsias nerštavietes. Pavyzdžiui, lydekos neršia užliejamuose paupiuose bei paežerėse. Varlių ir rupūžių kiekvieną pavasarį susirenka neršti į kūdras ar balas. Kiekvienas patinas stengiasi užšokti ant patelės nugaros ir tvirtai apkabinti priekinėmis galūnėmis. Kai tik patelė pradeda leisti kiaušinėlius, patinas į vandenį išskiria spermą (3 pav.). Varlių ir rupūžių kiaušiniai padengti drebučiais. Iš gumulė panašios jų sankaupos vadinamos kurkulais. Vidinis apvaisinimas Sausumos gyvūnai poruojasi (4 pav.). Patinai spermą suleidžia tiesiai į patelės kūną, spermatozoidai pasiekia kiaušinėlius ir juos apvaisina. Procesas vyksta organizmo viduje, todėl vadinamas vidiniu apvaisinimu. Šis apvaisinimo būdas būdingas ropliams, paukščiams, žinduoliams, daugumai sausumos bestuburių. Nariuotakojai, moliuskai, ropliai, paukščiai deda kiaušinius tvirtu apvalkalu. Jis saugo gemalą nuo pažeidimų ir išdžiūvimo. Panagrinėk, kaip susidaro paukščio kiaušinis (6 pav.). Vištos kiaušinėliai bręsta kiaušidėse. Jie yra dideli, nes turi daug trynio. Subrendę kiaušinėliai po vieną patenka į kiaušintakį. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, pradeda augti gemalas. Trynio rutuliukas lėtai slenka kiaušintakiu, pasidengia dangalais ir virsta kiaušiniu. Paskui jis išstumiamas lauk. Žinduolių gemalas įsitvirtina patelės lytiniuose organuose ir čia kurį laiką vystosi. Būtinų medžiagų jis gauna iš trynio, paskui iš motinos organizmo. Jauniklis gimsta be kiaušinio dangalų ir dažniausiai visai išsivystęs. Tai vadinama gyvavedyste. Rūpinimasis palikuonimis Dauguma gyvūnų išneršia tūkstančius ikrų, padeda šimtus kiaušinių ir palieka likimo valiai. Dėl to daugybė kiaušinių ir išsiritusių jauniklių žūva. Beveik visi paukščiai ir žinduoliai rūpinasi savo jaunikliais. Šie gyvūnai susilaukia mažiau palikuonių, tačiau jie turi daugiau galimybių likti gyvi. Gyvūnų nelytinis dauginimasis Hidra gali daugintis pumpuravimo būdu (8 pav.). Iš pradžių motininio organizmo kūne atsiranda nedidelis kauburėlis. Iš jo išauga maža hidra. Vėliau ji atsiskiria ir pradeda gyventi savarankiškai (9 pav.). |
