Dauginimasis ir vystymasis: augalų vegetatyvinis dauginimasis
Dauginimasis ir vystymasis: augalų vegetatyvinis dauginimasis
Augalai dauginasi ir nelytiniu būdu. Nauji augalai gali išaugti iš lapų, ūglių, šaknų. Tai vadinama vegetatyviniu dauginimusi. Vegetatyviniu būdu dauginasi kambarinis augalas kalankė. Ant jo lapų kraštų formuojasi pumpurai, iš kurių išauga maži dukteriniai augalai (1 pav.). Atplyšę ir nukritę ant žemės jie įsišaknija ir pradeda augti savarankiškai. Kiti vegetatyvinio dauginimosi būdai parodyti 2 paveikslėlyje. Kultūrinius augalus galima dauginti auginiais. Auginiai būna stiebiniai, lapiniai ir šakniniai. Nupjautas ir į drėgną dirvą įsmėgtas pelargonijos ūglis per kelias savaites įsišaknija ir tampa savarankišku augalu (3 pav.). Sanpaulija ir kitos kambarinės gėlės dauginamos lapiniais auginiais (4 pav.). Į drėgną dirvą įsmėgtas lapas per kelias savaites išleidžia šaknis, išskleidžia pumpurus ir tampa savarankišku augalu. Šakniniais auginiais dauginamos avietės. Rudenį į dirvą sodinamos nedidelės šaknų atkarpos (5 pav.). Iš jų pavasarį išauga nauji augalai. Raudonieji serbentai ir agrastai dauginami atlankomis. Pavasarį sodininkas įpjauna ir prilenkia prie žemės jauną ūglį. Įpjautą vietą užberia dirvožemiu, o viršūnę pririša prie įsmėgtos lazdos (6 pav.). Iki rudens įpjovimo vietoje ūglis išleidžia šaknis ir tampa savarankišku augalu. Tada jį reikia atskirti nuo motininio augalo. Bulvės dauginamos stiebagumbiais. Viena bulvė gali jų išauginti dešimtis. Jei trūksta sėklos, stiebagumbius galima pjaustyti ir sodinti gabaliukais. Svarbu tik, kad kiekviename būtų akutė. Vaismedžiai dirbtinai dauginami skiepijimu – kultūrinio augalo ūglis arba pumpuras priauginamas prie laukinio vaismedžio stiebo. |