Dauginimasis ir vystymasis: apdulkinimas ir apvaisinimasDauginimasis ir vystymasis: augalų vegetatyvinis dauginimasisDauginimasis ir vystymasis: dauginimosi būdaiDauginimasis ir vystymasis: gyvūnų dauginimasisDauginimasis ir vystymasis: gyvūnų tėviška globaDauginimasis ir vystymasis: nuo sėklos iki augaloDauginimasis ir vystymasis: organizmų augimas ir vystymasisDauginimasis ir vystymasis: sėklos ir vaisiaiDauginimasis ir vystymasis: sėklų platinimasDauginimasis ir vystymasis: vaismedžių skiepijimasDauginimasis ir vystymasis: žiedas - dauginimosi organas
Dauginimasis ir vystymasis: nuo sėklos iki augalo
Dauginimasis ir vystymasis: nuo sėklos iki augalo
| Apžiūrėk pupelės sėklą (1 pav.). Jos viduje yra būsimojo augalo užuomazga – gemalas. Jis susideda iš dviejų didelių sėklaskilčių, gemalinės šaknelės, stiebelio ir pumpurėlio. Sėklaskiltėse sukaupta maisto atsargų. Pupelę dengia sėklos luobelė. Ji saugo gemalą nuo išdžiūvimo ir kitų pažeidimų. Kviečio sėkloje taip pat yra gemalas, tačiau sėklaskiltė tik viena (2 pav.). Maisto atsargos sukauptos endosperme. Kaip dygsta sėkla? Į drėgną aplinką patekusi sėkla sugeria vandenį. Dėl to ji padidėja, sakome išbrinksta (3 pav.). Pro luobelę prasiskverbęs vanduo tirpina ir perneša įvairias medžiagas. Jų reikia gemalui atgyti. 4 pav. parodyta, kas nutinka, kai pupelės sėkla pasėjama į dirvą. Iš pradžių ji išbrinksta (1). Po kelių dienų sėklos luobelė plyšta ir prasikalą šaknelė (2). Ji skverbiasi gilyn į dirvožemį (3). Paskui prasikala stiebelis (4). Į viršų jis auga sulinkęs (5). Kai daigas prasikala dirvos paviršiuje (6), stiebelis išsitiesia (7). Vėliau jis išskleidžia lapelius (8). Augalų vystymasis nuo šaknelės prasikalimo iki pirmųjų lapelių išsiskleidimo vadinamas dygimu. Šiame procese daigas naudoja sėkloje sukauptas maisto atsargas. Dygimo sąlygos Kokių aplinkos sąlygų reikia sėklai sudygti? Atsakymas pateiktas 5 paveikslėlyje. Sėklos nesudygo tik sausoje, šaltoje žemėje ir be oro. Vadinasi, sėkloms sudygti reikia drėgmės, šilumos ir oro (6 pav.). Sėklų daigumas Sėkloje yra gyvas gemalas. Jis kvėpuoja ir pamažu naudoja maisto atsargas. Sėklos, kurių gemalai gyvi, yra daigios. Patekusios į tinkamą terpę jos sudygsta. Sėklos daigumo nepraranda keletą metų. Sėklos, kurių gemalai žuvę, sudygti negali. Jos yra nedaigios. Tokios sėklos išbrinksta, bet nesudygsta. Gemalus gali pažeisti karštis, šaltis, pelėsis, kenkėjai. Žūva ir labai ilgai laikomų sėklų gemalai. Vienaskilčiai ir dviskilčiai Žiediniai augalai pagal sėklaskilčių skaičių skirstomi į vienaskilčius ir dviskilčius. Vienaskilčiai augalai – daugiausia žolės. Prie jų priskiriamas vilkdalgis, česnakas, svogūnas, viksva, pakalnutė, migliniai augalai (miglė, varputis, kvietys, miežis ir kiti). Dviskilčių augalų yra daugiau. Prie jų priskiriami beveik visi lapuočiai medžiai ir krūmai, daug žolinių augalų (garstukas, kiaulpienė, raktažolė, vėdrynas ir kiti). Vienaskilčiai ir dviskilčiai augalai skiriasi sėklos sandara ir kitais požymiais (7 pav.). |
