Dauginimasis ir vystymasis: sėklos ir vaisiai

Dauginimasis ir vystymasis: sėklos ir vaisiai

Vaisiaus susidarymas.
Apvaisinto vyšnios žiedo vainiklapiai nuvysta ir nukrinta. Mezginė ima pūstis. Per kelis mėnesius iš jos susidaro vaisius. Jį dengia plona, blizgi odelė, kuri saugo sultingą minkštimą nuo išdžiūvimo. Minkštime yra kietas kauliukas. Jame glūdi sėkla. Vaisiaus odelė, minkštimas ir kauliukas susidaro iš mezginės sienelės ir vadinami apyvaisiu (1 pav.).

Vaisių grupavimas
Vaisiai skirstomi į atsidarančiuosius ir uždaruosius. Pavyzdžiui, žirnio ankštis pati atsidaro. Serbento uoga yra uždarasis vaisius. Vaisiai būna sultingieji arba sausieji. Pavyzdžiui, obuolys yra sultingasis vaisius, lazdyno riešutas – sausasis vaisius. Pagal sėklų skaičių skiriami vienasėkliai ir daugiasėkliai vaisiai.

Kam augalams reikia vaisių?
Augalai vaisius brandina dėl kelių priežasčių. Pirma, apyvaisis saugo sėklas nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Antra, vaisiai padeda paskleisti sėklas. Tai vadinama sėklų platinimu. 2 paveikslėlyje parodyta, kaip augalai yra prisitaikę paskleisti sėklas.

Vaisių įvairovė
Ankštis – pailgas dviejose pusėse plyštantis daugiasėklis sausasis vaisius (žirnio, pupos, vikio).
Ankštara – pailgas, į ankštį panašus daugiasėklis vaisius su vidine pertvara (garstuko, rapso, kopūsto).
Dėžutė – apvalus daugiasėklis sausasis vaisius (aguonos, tulpės, drignės, lino).
Kaulavaisis – vienasėklis sultingasis vaisius su kauliuku (vyšnios, slyvos, persiko).
Riešutas – vienasėklis sausasis vaisius kietu kevalu (lazdyno).
Lukštavaisis – vienasėklis sausasis vaisius plonu lukštu (saulėgrąžos, kiaulpienės).
Uoga – daugiasėklis sultingasis vaisius be kauliukų (agrasto, serbento, mėlynės, bruknės, pomidoro).
Grūdas – vienasėklis sausasis vaisius, kurio apyvaisis suaugęs su sėkla (kviečio, rugio ir kitų miglinių augalų).