Dauginimasis ir vystymasis: dauginimosi būdai

Dauginimasis ir vystymasis: dauginimosi būdai

Visi organizmai kada nors žūva. Jei žuvusių organizmų vietos neužimtų jų palikuonys, gyvybė Žemėje išnyktų.
Žmogui būdingas lytinis dauginimasis. Šiuo būdu palikuonių susilaukia dauguma gyvūnų ir augalų. Paprastos sandaros organizmams būdingas nelytinis dauginimasis. Nemažai organizmų (pavyzdžiui, dauguma augalų) gali daugintis lytiškai ir nelytiškai.

Nelytinis dauginimasis.
Pasižiūrėk į nelytinio dauginimosi schemą (1 pav.). Tokiam dauginimuisi reikia tik vieno motininio organizmo. Susidarę nauji individai yra tikslios jo kopijos.
Ameba, klumpelė ir nemažai kitų vienaląsčių dauginasi dalydamiesi pusiau (2 pav.). Iš vieno motininio organizmo susidaro du lygiai tokie patys dukteriniai organizmai (3 pav.). Šis nelytinio dauginimosi būdas vadinamas dalijimusi. Vienaląsčiai grybai mielės dauginasi pumpuravimu (4 pav.).
Lytinis dauginimasis
Pasižiūrėk į lytinio dauginimosi schemą (6 pav.). Tokiam dauginimuisi būtini du skirtingų lyčių organizmai: vienas vyriškosios, kitas moteriškosios lyties. Jie turi lytinius organus, kuriuose susidaro lytinės ląstelės. Gyvūnų vyriškosios lytinės ląstelės yra spermatozoidai, moteriškosios lytinės ląstelės - kiaušinėliai (5 pav.).
Spermatozoidas mažas ir judrus. Priekinėje jo dalyje yra galvutė, o joje - branduolys. Spermatozoidas turi uodegėlę, kurią naudoja judėti.
Kiaušinėlis yra didesnis už spermatozoidą. Kiaušinėlis turi didelį branduolį. Jį gaubia storas citoplazmos sluoksnis, kuriame sukaupta maisto atsargų. Jos dar vadinamos tryniu.
Spermatozoidas turi pasiekti kiaušinėlį ir prasiskverbti į jo vidų (7 pav.). Paskui lytinių ląstelių branduoliai susilieja. Sakome: įvyko apvaisinimas. Apvaisintas kiaušinėlis daug kartų dalijasi. Iš jo susidaro gemalas. Po kurio laiko iš jo išsivysto naujas organizmas.
Lytiškai besidauginančių organizmų palikuonys panašūs į tėvus, tačiau tai nėra kopijos. Jie paveldi abiejų tėvų požymius. Plačiau apie tai kalbama knygos 3 skyriuje.