Bantai – miškų žemdirbiai

Priešingai nei pigmėjai, bantai yra sėslūs. Jie gyvena kaimuose, dažniausiai netoli didesnės upės. Namus statosi iš medžių kamienų, žagarų, molio. Stogus dengia nendrėmis arba medžių lapais. Prie namų laiko šunų, vištų, kartais kiaulių. Bantai gyvena didelėmis šeimomis. Jiems būdingas bendruomeniškumas, stiprūs giminės ryšiai. Kaimuose dažnai vyksta šventės, kurias lydi ritminga muzika, šokiai.

Bantai verčiasi lydimine žemdirbyste. Norint ką nors auginti, reikia iš miško atkovoti plotą. Iš pradžių vyrai iškerta plonesnius medžius ir iškapoja krūmus. Kirtimas uždegamas, o pelenai gausiai patręšia dirvožemį (5 pav.).

Atkovotuose žemės lopinėliuose moterys augina daugiausia bananų, kukurūzų ir šakniavaisių (manijokų, batatų). Pagrindinis darbo įrankis – kaplys, kuriuo sodinama, purenama žemė.

Nualinta žemė paliekama, tada vyrai kerta naują miško plotelį. Jeigu dirbamieji laukai atsiduria per toli nuo kaimo, bendruomenė keliasi į kitą vietą. Didžioji bantų dalis iki šiol išlaikė tradicinį gyvenimo būdą, bet vis daugiau jų vyksta į miestus, įsidarbina kasyklose.