Tuaregai - buvę Saharos klajokliai.

Nuošaliausiose Saharos vietose nuo seno gyvena klajokliai tuaregai.nSkiriamasis jų bruožas – galvą ir veidą dengiantis audinys.Paliktas tik siauras plyšys akims. Kitados tuaregai kontroliavo prekybą Sacharoje, kupranugarių vilkstinėmis iš oazės į oazę gabeno druską, datules, auksą, audinį, kupranugarių, avių, ožkų.

Šiais laikais klajokliškas gyvenimo būdas iš dalies neteko prasmės, nes maisto produktų į oazes atgabena krovininiai automobiliai, atskraidina lėktuvai. Buvusias ganyklas bei vilkstinių maršrutus sutrikdė sienos. Ties jomis tikrinamos prekės ir už jas būtina mokėti mokesčius. Dėl to pasunkėjo prekyba ir vis mažiau tuaregų verčiasi protėvių amatu.

Pastaruoju laikotarpiu ypač padažnėjo sausrų, todėl sumažėjo pašarų gyvuliams, nusilpo vandens lygis šuliniuose. Tai tuaregus privertė mažinti bandas, daug jų persikėlė gyventi į oazes.

Viestis žemdirbyste, dirbti naftos verslovėse klajokliams tuaregams nedera. Didžioji jų dalis jaučiasi nelaimingi. Daugėjan turistų, nemažai tuaregų įsidarbina turizmo agentūrose: organizuoja keliones, rengia ekspedicijas į dykumą.

Daugelis tuaregų iki šiol gyvena klajokliškai. Šeima turi palapinę, kurioje paprastai būna labai mažai daiktų: kailių, vilnonių antklodžių, indų, maisto bei drabužių. Keliantis į kitas ganyklas, mantą nesunku greitai surinkti ir sukrauti ant kupranugarių.