Oazių gyventojai verčiasi dažniausiai žemdirbyste. Nedideliuose ploteliuose augina javų, daržovių, sodina vaismedžių. Didžiausią dalį apima datulių palmių giraitės. Dirbamąją žemę būtina drėkinti. Šiam tikslui gyventojai įrengia siaurų kanalų sistemą, kuria į laukus ir daržus atiteka vanduo.

Oazėse branginamas kiekvienas drėkinamosios žemės lopinėlis. Laukai, nedidelių darželių įrengiama dažniausiai oazės viduryje. Čia daugiausia drėgmės: teka upė, įrengtas siurblys, iškastas šulinys. Žmonės gyvena dažniausiai oazių pakraščiuose.

Statant namus, svarbiausia apsisaugoti nuo kaitros. Namai statomi iš lauke išdžiūvusių molio plytų, vieno, rečiau dviejų aukštų. Sienos dažomos baltai, kad geriau atspindėtų Saulės spindulius. Langai – ne į gatvę, bet į vidinį kiemelį, kuriame trykšta vanduo. Oazių gatvelės siauros. Kai kurios uždengtos nuo kaitrių spindulių. Aplinkui oazes būna dirbtinių smėlio volų, gyvatvorių ar net mūrinių sienų, saugančių nuo pustomo smėlio.