Žemyno kolonizavimas ir išsivadavimas.

Iki XX a. pradžios kelios Europos valstybės pasidalijo beveik visą Afriką. Užgrobtas teritorijas pavadino kolonijomis. Didžiausios kolonijos atiteko Anglijai ir Prancūzijai, mažesnės – Vokietijai, Portugalijai, Italijai ir Belgijai.

Kolonizatoriai plėšė Afriką, vežė iš jos auksą, deimantus, vario rūdą, vertingą medieną. Čiabuvius beveik veltui išnaudojo darbams kasyklose. Įvairioms gėrybėms transportuoti nutiesė kelių ir geležinkelių. Didžiulę prekybinę reikšmę turėjo ne tik vertingi metalai, bet ir žemės ūkio produktai: kava, kakava, palmių aliejus. Kai kuo kolonistai buvo ir naudingi. Misionieriai mokė vietos gyventojus rašto, organizavo ligoninių statybą.

XX a. antroje pusėje kolonijinis laikotarpis Afrikoje baigėsi. Dabar beveik visos žemyno šalys yra nepriklausomos. Iš kolonijinių laikų paveldėjo buvusių kolonizatorių kalbą (anglų, prancūzų, portugalų). Daugelyje Afrikos šalių jos paskelbtos valstybine kalba. Daug buvusių kolonijinių šalių iki šiol palaiko glaudžius ekonominius santykius su Europos valstybėmis.