Pakrančių dykumos

Pietų Amerikoje siauru ruožu palei Ramųjį vandenyną net 3500 km nusitęsė Atakamos dykuma. Tai viena iš sausiausių dykumų Žemėje. Atakama susidarė dėl šaltosios Peru srovės, kuri teka išilgai vakarinų Pietų Amerikos krantų iki pat pusiaujo. Ši srovė vėsina priekrantinius vandenis, orą. Todėl vietoj lietingų debesų susidaro tik rūkas.

Atakamoje yra vietų, kur nelyja dešimt ir daugiau metų. Nepaisant tokių sąlygų, šioje dykumoje yra gyvybės. Svarbiausias jos drėgmės šaltinis yra rūkas. Jam užslinkus, vandens garai kondensuojasi ant krūmų ir kai kurių augalų stiebų bei lapų. Susidarę vandens lašeliai nubėga arba nulaša ant žemės ir susigeria į smėlį. Nuo augalų vandeniui nulašio žolėje įsitaiso smulkieji gyvūnai. Retkarčiais truputį vandens atneša laikini upeliai, tekantys iš Andų ledynų.

Dauguma jų išdžiūsta nepasiekę vandenyno. Palei Afrikos pietvakarių pakrantę siauru ruožu nusitęsė Namibo dykuma. Ji susidarė dėl šaltosios Bengelos srovės, todėl savo susidarymo ypatumais panaši į Atakamą.