Atogrąžų miškas yra amžinai žaliuojantis. Čia vienu metu galima matyti žaliuojančių, žydinčių ir vaisius nokinančių augalų.
Augalija tanki, didžiulė medžių rūšių įvairovė. Miškas pasiskirstęs keliais ardais.
Didžiausi medžiai iki 60 m aukščio. Jie gauna daugiausia Saulės šviesos ir vadinami medžiais išsišovėliais.
Viršutinį ardą sudaro medžiai, kurių laja maždaug 30–40 m aukštyje susilieja į ištisinę dangą. Kaip skėtis ji saugo žemesnius ardus nuo vėjo ir lietaus.
Antrąjį ardą sudaro iki 20 m aukščio medžiai.
Medžius apraizgę vijokliniai augalai lianos. Jų būna net 200 m ilgio.
Medžių lapai lygūs, dažnai su lašelį smailėmis vandens vertikaliai greičiau nuvarvėti.
Kamienai tiesūs, beveik be šakų. Arčiau žemės storesni.
Ant medžių kamienų, krūmų, šakų auga epifitai. Šie augalai neturi šaknų, auga ant kitų, bet iš jų maistingųjų medžiagų neima ir jiems nekenkia.
Didesni medžiai turi ir lėtas panašias atramines šaknis. Jos būna 3–4 m aukščio ir paremia medžius, kad nenuvirstų.
Žemiausią ardą sudaro krūmai ir maži medeliai, prisitaikę gyventi paunksmėje.
Miško paklotė tamsi ir drėgna. Žemės paviršius dažnai peltas. Augalija reta, nes šią miško dalį pasiekia labai mažai saulės šviesos.