Vertikalusis zoniškumas (1)

Vertikalusis zoniškumas (1)

Ką pastebėjo Humboltas?

Garsus vokiečių geografas Aleksandras Humboltas 1799–1804 m. keliavo po Pietų Amerikos kalnus. Jis pastebėjo, kad kylant aukštyn keičiasi temperatūra, krituliai, slėgis, augalija, gyvūnija. Andų kalnų papėdėje prie pusiaujo auga drėgnieji atogrąžų miškai. Kylant augalų rūšių mažėja, augalai žemėja. Drėgnuosius miškus keičia atogrąžų kalnų miškai. Aukščiau prasideda vadinamieji rūko miškai. Dar aukščiau miškai augti negali, nes vyrauja šaltas klimatas. Jų vietoje plyti kalnų pievos. Kai kurios kalnų pievos primena alpių pievas, tačiau auga ir kaktusams panašūs augalai. Aukščiausioje kalnų dalyje baltuoja sniegas ir ledynai. Dėmesingą kraštovaizdžio kaitą kalnuose mokslininkas pavadino vertikaliuoju geografiniu zoniškumu.