Kraštovaizdžiuose susipina įvairūs gamtiniai komponentai (1 pav.). Įprasta skirti šešis: paviršių, klimatą, vandenį, dirvožemį, augaliją ir gyvūniją. Dar vienas itin svarbus komponentas – žmonių ūkinė veikla.

Kas yra geografinė zona?

Kraštovaizdžiai būna panašūs ir labai skirtingi. Beveik nieko bendro neturi Lietuvos miškai ir Afrikos dykumos. Bet mūsų miškų ir pievų kraštovaizdžiai labai panašūs į tokius kraštovaizdžius daugelyje Europos vietų. Prancūzijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse yra Lietuvai būdingų pušynų, beržynų, ąžuolynų, pievų. Tokie panašūs kraštovaizdžių deriniai vadinami geografinėmis zonomis.

Geografinės zonos viena nuo kitos skiriasi augalijos danga. Todėl ir vadinamos vyraujančios augalijos vardu. Lietuva yra mišriųjų ir plačialapių miškų zonoje, kuri apima didelę Europos ir mažesnę Šiaurės Amerikos dalį.

Geografinių zonų pobūdį lemia klimatas. Svarbiausi geografinės zonos komponentai – dirvožemis ir augalija. Palyginę klimato juostų ir geografinių zonų žemėlapius, matysime daug bendro.

Kai kuriose klimato juostose tėra viena geografinė zona. Pavyzdžiui, subarktiniėje juostoje – tundra. Taigi geografinė zona yra didelė Žemės teritorija, kuriai būdinga tam tikra augalija ir klimatas."

"Dažniausiai skiriamos devynios geografinės zonos. Jos neturi ryškių ribų, viena pamažu virsta kita. Tarp stepių ir plačialapių bei mišriųjų miškų yra miškastepės, o tarp stepių ir dykumų – pusdykumės. Geografinės zonos dėsningai keičia viena kitą nuo pusiaujo ašigalių link. Šis dėsningumas vadinamas platuminiu geografiniu zoniškumu.