Ledynai – tekančios ledo upės

Kad ledynas imtų slinkti, jo mitybos srityje turi susikaupti daug ledo. Slinkimo greitis priklauso nuo ledyno storio. Per metus Alpių ledynai pajuda nuo 30 iki 200 metrų. Vasarą dauguma jų truputį atsitraukia. Slinkdamas ledynas gręžia, gludina apačioje esančias uolienas. Atsiranda įvairių krypčių bei gylių plyšių. Kai kurie būna iki 80 m ir gilesni. Jie labai pavojingi alpinistams, nes dažnai būna apsnigti ir nematomi.

Leisdamasis ledynas ima tirpti. Slėniu judanti jo dalis vadinama ledyno liežuviu. Vasarą paviršiumi teka daugybė upelių. Jie dažnai dingsta ledyno plyšiuose. Upeliai ledyno pabaigoje iš po jo išteka kaip upė.

Slinkdamas ledynas velka jame įšalusius akmenis, smėlį, žvyrą. Tirpstančio ledyno pakraščiuose susidaro pylimo pavidalo uolienų sangrūdos. Jos vadinamos morena. Ledyno pabaigoje sukraunama galinė morena. Pagal ją galima nustatyti, kaip žemai ledynas buvo nuslinkęs.