Ką jaučia Saharoje atsidūręs žmogus? Įsivaizduok palyginti vėsų rytą ir didžiulį tekančios Saulės rutulį. Ji pakyla – ir viskas aplinkui įkaista. Oras toks karštas, jog atrodo išsiveržęs iš krosnies. Smėlis taip įkaista, kad jo kaitrą ištveria tik storos kupranugarių pėdos. Akmenis vos galima paliesti. Tokia Saharos diena. Bet ir lauktoki naktis nesuteikia palengvėjimo. Didžiulę kaitrą keičia nakties vėsa. Paros temperatūra svyruoja daugiau kaip 50 laipsnių. Induose paliktas vanduo naktį gali net užšalti.

Didelių temperatūros svyravimų neatlaiko ir akmenys. Jie trūkinėja, skeldėja. Taip dykumoje vyksta spartus mechaninis dūlėjimas. Atskilusios uolienos trupa į įvairaus dydžio nuolaužas, virsta skalda, žvyru ir pagaliau smėliu.