Nuosėdinės uolienos

Viršutinį Žemės sluoksnį sudaro daugiausia nuosėdinės uolienos. Temperatūros svyravimai, vanduo ir vėjas nuolat ardo paviršines uolienas. Taip jos virsta žvyru, smėliu, moliu. Smulkiausias daleles tekantis vanduo, vėjas nuneša į ežerus, jūras, sausumos įdubimus. Čia jos kaupiasi, nugula storesniu ar plonesniu sluoksniu. Slegiamos viršutinių sluoksnių susispaudžia ir virsta kietesnėmis uolienomis.

Pavyzdžiui, birus smėlis virsta kietu smiltainiu.

Dalis nuosėdinių uolienų susiformuoja iš augalų ir gyvūnų liekanų. Klintis ir kreida susidaro iš gyvūnų kiautų ir kriauklelių. Anglys, durpės, nafta – iš augalų ir gyvūnų liekanų.