Kadangi Žemė sukasi iš vakarų į rytus, rytuose diena prasideda anksčiau nei vakaruose. Tuo metu, kai po pamokų grįžti į namus, Amerikoje yra rytas ir pamokos tik prasideda, o Japonijoje – vakaras, žmonės rengiasi eiti miegoti. Taigi kuo labiau vienas nuo kito nutolę dienovidiniai, tuo didesnis tarp jų laiko skirtumas.

Kad žmonėms būtų lengviau bendrauti, Žemės rutulys suskirstytas į 24 laiko juostas. Jau žinai, kad Žemės apskritimo ilgis 360°, o per 24 valandas planeta apsisuka aplink savo ašį vieną kartą. Vadinasi, per 1 valandą Žemė pasisuka 15° (360° : 24 val. = 15°). Žemėje yra 24 tokio pločio juostos. Vienos dienovidinio juostos laikas vadinamas juostiniu laiku. Sutarta, kad visoje tokioje juostoje yra tas pats laikas, kuris nuo gretimų juostų skiriasi viena valanda.

Laiko juostos skaičiuojamos į vakarus arba į rytus nuo pradinio dienovidinio, kuris vedamas per Grinvičo observatoriją Londone.

Šio dienovidinio laikas bendru susitarimu vadinamas pasauliniu, arba Grinvičo, laiku. Keliaujant į rytus nuo pradinio dienovidinio, kiekvienoje laiko juostoje laikrodžių rodyklės pasukamos viena valanda pirmyn. Keliaujant į vakarus, – viena valanda atgal.

Laiko juostų ribos vedamos dažniausiai valstybių sienomis. Tačiau kai kuriose didelio ploto valstybėse (Rusijoje, Kanadoje, JAV, Brazilijoje) yra po kelias laiko juostas.