Pietų žemės ir naujųjų amžių atradimai

Ilgą laiką žmonės manė, kad Pietų pusrutulyje kaip atsvara Europai ir Azijai turi būti didžiulis žemynas. Jį vadino „terra australis incognita“ (liet. nežinoma pietų žemė). Žemėlapiuose šią sausumos dalį daug šimtmečių vaizdavo į pietus nuo Indijos vandenyno. Tokia nuomonė galutinai paneigta XVIII a., kai anglų kapitonas Džeimsas Kukas atrado Australijos rytinius krantus. Po šios kelionės mokslininkai nustatė žemyno dydį ir galutinai įrodė, kad tai atskira sausumos dalis.

Tik XIX a. atrastas piečiausias mūsų planetos žemynas. Ekspedicija, kuriai vadovavo Rusijos kapitonai Fadėjus Belingshauzenas ir Michailas Lazarevas, apiplaukė Antarktidą ir pasaulio žemėlapyje pažymėjo šį žemyną. XX a. pradžioje norvegų, anglų ir amerikiečių keliautojai pasiekė Šiaurės ir Pietų ašigalius.