Pasaulio supratimas senovės civilizacijose

Senovės Egipto, Graikijos, Romos valstybės kūrėsi ir klestėjo aplink Viduržemio jūrą. Šios senovės civilizacijų tautos joms žinomą pasaulį skirstė į tris dalis: Europą, Aziją ir Afriką. Pirmieji atradėjai ir jas aprašiusieji mokslininkai gyveno tarp trijų žemynų įsiterpusios jūros pakrantėse. Keliavo senovėje daugiausia jūromis, nes vanduo išlaikė sunkesnį krovinį, o vėjas išpūtė laivų bures. Į ilgalaikes ir tolimas ekspedicijas sausuma leidosi labai retai.

Remdamiesi kelionių aprašymais geografai sudarinėjo žemėlapius. Tais laikais žmonės dar nežinojo, kad Žemė apvali. Senovėje žmonės ją įsivaizdavo kaip plokščią diską, kurį iš visų pusių supa vanduo. Vienas iš tiksliausių pasaulio žemėlapių tais laikais sudarė senovės graikų geografas Klaudijas Ptolemajas (II a. po Kr.). Šis senovės laikų išminčius manė, kad Žemė yra apvali. Tai rodo jo sudarytame žemėlapyje nubraižytas geografinis tinklas. Geografas pirmasis žemynų dydžius nurodė palyginti tikroviškai. Didžiausia, jo manymu, buvo Azija, po jos – Afrika, o Europa – mažiausia iš visų.