Pasakoja policininkas: „Mano pirmieji ir, sakyčiau, blogiausi prisiminimai iš to laiko, kai prieš kelerius metus naktimis patruliuodavau. Mus iškvietė į vakarėlį daugiabučiame name. Atvykę pamatėme 15 metų mergaitę, ištiškusią ant šaligatvio. Vakarėlis vyko vienuoliktame aukšte. Mergaitei draugai davė LSD tabletę įtikinę, kad jai patiks. Jos kelionė“ truko apie pusantros valandos, bet buvo nevykusi – juk poveikis priklauso nuo tavo nuotaikos. Ji labai vėmė, visa apsidraskė, o kiek vėliau pareiškė draugams galinti skraidyti. Krisdama ji trankėsi į namo sienas. Buvo penkta ryto, švito. Balandžiai lesa mėsos
gabalėlius nuo sienų.
Praėjus kiek laiko nuo to nutikimo teko matyti vakarėlyje vieną
keturiolikmetį: jis daug gėrė, jam kažkas davė „kokteilio“,
kuriame buvo amfetamino. Po alkoholio išgėręs „kokteilį“ jis klaikiai vėmė. Bet jį užplūdo visi amfetamino keliami pojūčiai. Jis jautėsi trykšte trykštąs energija. Mirė nuo infarkto.